Augalų mityba

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

Gabriele
Posts: 121
Joined: Fri Dec 12, 2008 9:59 pm
Contact:

Augalų mityba

Post by Gabriele »

saulius wrote:Naujos A.Kuznecovo mintys apie fotosintezę: http://www.sadincentr.ru/publications/p199/
LiVa wrote:Neturiu kantrybės skaityi rusiškai tiek daug.Gal parašytumėt kokia straipsnio esmė ir ar galima tai pritaikyti praktikoje :shock:
saulius wrote:Na A.Kuznecovas- grynas praktikas, tai ir rašo tik apie praktinius dalykus. Esmė trumpai: fotosintezės metu augalai anglį anglies dvideginio pavidalu gauna ne iš oro per angeles lapuose, kaip mano oficialusis mokslas, bet per šaknis, ištirpusį vandenyje. Tiesa, per lapus gauti taip pat gali, bet taip daro tik iš bado, kai dirvoje a.d. trūksta. Augalai neturi organų, kuriais galėtų ventiliuoti orą, o anglies jiems reikia labai daug (anglis sudaro apie pusę viso augalų maisto). O praktinis pritaikymas- tas pats, ką mes ir darom. Dirvoje anglies dvideginio kiekis priklauso nuo aerobinių mikroorganizmų veiklos, kuo jų daugiau, tuo dirvoje daugiau anglies dvideginio. Žodžiu, ši teorija tik patvirtina gamtinės žemdirbystės teoriją. Dar vienas praktinis žingsnis- padaryti taip, kad oras virš dirvos kuo mažiau judėtų (statyti užtvaras ar pan.), tokiu būdu anglies dvideginis, būdamas sunkesnis už orą, neišsisklaido, o kapiliarais patenka į dirvą, kur ištirpsta vandenyje ir tampa maistu augalams. Na, bet čia jau tiems, kas augina intensyviai.
LiVa wrote::o Mat kaip...Tada visa ta organika pūdama ir gamina anglies dvideginį, ar ne taip?O žmonės skuta vejas ir verčia tą žolę į konteinerius šiukšlių.Šitiek gero prapuola, kai susimaišo su tikromis šiukšlėmis.O mūsų kalneliai nuplikę, nuerodavę, žemė susmegusi, apleista, nes neapsimoka ką nors auginti.Tai kur gi žemdirbių galvos, kad jie nežino tokių teorijų ir nenaudoja.Beje, kai mokiausi ž . ū technikume nelabai apie tai girdėjau.Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau stebiuosi.
LiVa wrote:Gal pagaliau, pasinaudojant šita išmintimi, man pavyks apželdinti savo žvyringą kalnelį.tik savo rankom, be jokios technikos.
saulius wrote:
Tai kur gi žemdirbių galvos, kad jie nežino tokių teorijų ir nenaudoja.Beje, kai mokiausi ž . ū technikume nelabai apie tai girdėjau.Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau stebiuosi.
Žemdirbiai daug ko nežino, nes nenori žinot. Jeigu jie bent kiek pasidomėtų augalų ir ne tik gyvenimu, daug ką sužinotų. Kita vertus, yra didelis biznis- technikos, trąšų, pesticidų gamyba, kuris nenori, kad žemdirbiai ką nors žinotų.
Gal pagaliau, pasinaudojant šita išmintimi, man pavyks apželdinti savo žvyringą kalnelį
Tikrai pavyks, visiems pavyksta. Kartoju, žvyro kalnelis- tikras lobis, jis greitai įšyla, gerai praleidžia orą ir vandenį, tik mikrobams maisto truputį reikia duoti, ir viskas augs kaip ant mielių.
LiVa wrote:Žvyras greit įšyla, bet taip pat greitai ir perdžiūsta.Paskutiniai du metai buvo be sausrų, tai kaip viskas sulapojo sužaliavo, ir velėna nebloga susidarė.Taigi mūsų dzūkiškoje lengvoje žemėje didžiausia problema yra drėgmės trūkumas.Radau savo kalnelyje molio.Dabar darau tokius ekspermentus-Kasu duobes,pridedu molio, o paskui juodžemio, komposto.
saulius wrote:Nereikia nieko pilt į duobes. Tuo labiau komposto. Paviršių reikia gerai apmulčiuoti. Augalai komposto nevalgo. Po organikos sluoksniu nei smėlis, nei žvyras neišdžiūsta.
LiVa wrote:Atrodo, kad negali vystytis šaknų sistema kietame grunte, kuris nėra dirvožemis.Bet tiesą sakant aš ir nebandžiau taip sodinti, jei kas ir sunyko pasodinta, tai nebuvo mulčiuojama.Būtinai tai išbandysiu, jau šias metais.Ir kad augalai nevalgo komposto-argi gali taip būti?Na, jeigu nevalgo, tai bent šaknys gerai vystosi puriame substrate.O KAS YRA KOMPOSTAS?Tai ir yra organikos sluoksnis.Jei aš jį pernešu į kitą vietą-tai jau prasmė keičiasi?Beje, ne viską išeina apmulčiuoti.
saulius wrote:Mat kaip... Na ką gi, pirmiausiai susipažinkim su pačia gamtinės žemdirbystės teorija, o po to jau pereikim prie praktikos :D . Čia yra 11 straipsnelių ta tema: http://sodyba.org/index.php?option=com_ ... &Itemid=16
Vėliau bus daugiau, nespėju visko sudėt. Paskaitykit, jeigu jums tai priimtina- aiškinsimės toliau.
Dabar trumpai: šaknims vystytis nereikia jokio dirvožemio, juk augalai auga ir ant medžių (bromelijos, orchidėjos, paparčiai ir t.t.). Augalai "valgo" anglį, azotą, vandenilį, deguonį ir daug mikroelementų, kurie yra visur. Kompostas- tai dalinai suskaidytos augalų liekanos, vertingos tik tiek, kiek jose yra likusios nesuskaidytos organikos. Visa kita, kas jau sujungta į netirpius junginius (humusą), augalų neįsisavinama arba įsisavinama tik ypatingais atvejais. Kompostas po žeme- absurdas, organiką skaidatys mikrobai kvėpuoja deguonimi, o kuo giliau- tuo jo mažiau. Užkastas kompostas pūva, o tai ne tas pats. Žodžiu, pasiskaitykit, o jei bus neaiškumų ar klausimų- tam mes čia ir esam :D
LiVa wrote::) Ačiū.Skaitysiu būtinai.Bet kai ant mulčo nupjautos žolės užpilu 10 cm sluoksnį žęmės-mano gėlynas neatrodo panašus į šiukšlyną, o našlaitės tiesiog klesti.
LiVa wrote:Gal jūs žinot kokį gerą būdą, kad mulčas atrodytų estetiškai?
saulius wrote:Bet jeigu neužpiltumėt žemės- dar labiau klestėtų :D .
O dėl estetikos... Kiekvienam savaip. Vienam gražu, kai takeliai asfaltuoti, o lysvės pamulčiuotos dažyta žieve, o man gražiau, kai sodas tikra gyvybe alsuoja :D
saulius wrote:Dabar rimčiau :roll: . Daugelis šios krypties sodininkų, o ypač jų žmonų :D kelia estetinius klausimus. Žolė ar šiaudai, mat, negražu. Yra labai daug mulčio rūšių, čia laisvė fantazijai. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į augalų poreikius. Visiems mūsų vaismedžiams gerai tinka lapų, pjuvenų mulčias. Jis pakankamai gražus, bet lapai labai greitai suvalgomi, o pjuvenų ne visi turi. Pjuvenos tinka ir daržui. Labai gražiai atrodo samanų mulčias, bet jas rauti iš miško irgi nelabai gerai... Mes rudenį mulčiuojam lapais, kai kuriuos augalus (miško) nuolat- samanomis (samanos ten ir auga, papildomai mulčiuoti nereikia), vasarą visą daržą- nurauta ir nupjauta žole. Ir gražu. Kur augalai auga tankiai, mulčio beveik ir nesimato. O sode po medžiais auga žolė, ten mulčiuoti nereikia, mulčiuoju tik mažus medelius, palepinu, taip sakant. Mulčias nėra kažkokia būtina sąlyga, ne ką blogiau (jeigu nesiekiat intensyvumo) ir augalų paklotė, svarbu, kad žemė plika nebūtų. Bet darže juk neužauginsi pievos- tenka mulčiuot.
LiVa wrote:Bet jūs visai neminit gėlyno :P Suku galvą, kaip apmulčiuoti kardelių "vaikučių" lysvę.Jie išdygsta siūleliai.Ravėjimas labai daug laiko atima. :roll:
saulius wrote:Tai kad pas mus gėlynai kitokie- ten viskas kartu ir tankiai, beveik visi augalai laukiniai, nėra kur mulčiuot- patys save pasimulčiuoja senais lapais ir nudžiūvusiais stiebais. O jūsų atveju galima pagalvot. Aš kai sėju miškines lelijas- užkloju lapais, šilegėles- samanomis arba spygliais, žibuokles- pjuvenomis. Žodžiu, kiekvienam pagal poreikius.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Augalų mityba

Post by saulius »

Daugelis kažkiek išmanot apie žmogaus virškinimo sistemą. Žinot, kad maistas virškinamas žarnyne, kuriame gyvena daug bakterijų- žmogaus simbiontų, gaminančių fermentus.
Augalai šitoj vietoj labai panašūs į mus. Jų šaknys- kaip mūsų žarnos, tik išverstos į išorę. Virškinimas vyksta ne žarnų viduje, bet išorėje. Bakterijos, virškinančios maista, gyvena ne viduje, bet išorėje- dirvoje. Augalai maistą virškina dirvoje, ne patys virškina, kaip ir mes ne patys. Dirva- didelis bendras jos gyventojų žarnynas. Ar įmanoma įsivaizduot?
Turit mintyse nusipiešt aiškų šio proceso paveikslą, tiksliau ne paveikslą, o filmuką.
Jei virškinimas geras- jaučiamės gerai, jei sutrinka- darosi nelabai gerai, kartais ir visai blogai. Mes tą jaučiam, augalai irgi, taip pat tas matosi tiek mūsų, tiek augalų išoriniuose požymiuose. Sutrikęs virškinimas- daugelio ligų priežastis. Jis gali sutrikt ir dėl netinkamo maisto, ir dėl simbiontų trūkumo, ir dėl paties organizmo sutrikimų. Įsidėmėkit: augalų virškinimo sistema- dirvožemis. Jei sutriko augalo virškinimas, priežasčių pirmiausia reikia ieškot ne augale, o jo žarnyne- dirvožemyje. Sveikas ir stiprus augalas gali būt tik tas, kuris turi sveiką virškinimo sistemą. Suprantama? T.y. tik tas, kuris auga sveikoje dirvoje. Ir niekaip kitaip būt negali. Jei pastebėjot kažkokius negerus požymius ant augalų- tvarkykit jų pilvą, o ne odą.
Galima nesunkiai patikrint, kas vyksta dirvoje tradicinio ūkiniko laukuose: valgykit vien konservus ir maisto papildus, protarpiais paimkit dozę antibiotikų (profilaktikai), o kai ant odą pradės mėtyt dėmės ir spuogai- imkit antibiotikų jau rimtesnę dozę ir dažniau, ir dar papildų nepamirškit. Tik jokiu būdu nevartokit jokio šviežio maisto! Ir gali būti, kad visai gražiai atrodysit :D
Saulius Jasionis
supermaximum
Posts: 137
Joined: Sun Jan 09, 2011 7:24 pm
Location: Kaunas
Contact:

Re: Augalų mityba

Post by supermaximum »

Klausykit, o jeigu mes pamulciuotume dilgelemis :) tai atstotu azoto trasas reiskias? :)
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Augalų mityba

Post by Laimis Žmuida »

Gamtinėje žemdirbystėje mes duodame subalansuotą mitybą augalui, todėl jam nieko netrūksta ir nereikia tręšti. Taip pat atkrenta sėjomainos problema. Kadangi augalai augdami dirvos nenualina, tai nėra prasmės daryti sėjomainos.
Laimis Žmuida
Posts: 1173
Joined: Wed Dec 17, 2008 1:00 pm

Re: Augalų mityba

Post by Laimis Žmuida »

Ir dar patikslinkim, kad dilgėlės čia ne prie ko. Bet koks mulčias (dilgėlės, žolė, šienas, dobiliukai, lapai) duos pakankamai azoto. Viena rūšis duos daugiau, kita - mažiau, bet visos duos pakankamai azoto.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Augalų mityba

Post by saulius »

Rūgščią dirvą galima pasidaryt ir molyje, pridedant sieros. Bet daugumai augalų rūgšties neužteks- dar oro reikia. Teks primaišyt smėlio ar žvyro. O geriausia- augint tai, ką leidžia sąlygos. Čia vėl išlenda žmogaus noras keist aplinką. Ir net ne dėl savo poreikių, bet dėl to, kad "taip reikia". Užėjo dabar mada visokių augalų, kurie mums visiškai nereikalingi. Taigi tik marketingas, nebūkim tokie silpni ;). Kam reikia rūgščios dirvos? Kultūrinėms spanguolėms (visiškas šlamštas), bruknėms (tas pats), šilauogėms (irgi). Visas šias uogas turim miškuose-pelkėse pakankamais kiekiais ir tikras. O jei vistiek labai norisi augint- galimybė yra ir be durpių.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Augalų mityba

Post by saulius »

Klausimas buvo apie anglies dvideginį. Kaip bevartysi- anglies augaluose yra apie pusė sausos masės. Gaunama ji iš dvideginio. Dvideginis- iš vandens, o jei iš oro- tai ištirpęs dirvos ar lietaus (laistymo) vandenyje. Nu niekaip kitaip negali būt.
Saulius Jasionis
smilga
Posts: 202
Joined: Mon Mar 15, 2010 12:11 am
Location: Kėdainiai
Contact:

Re: Augalų mityba

Post by smilga »

Pramoniniuose šiltnamiuose augalams auginamiems "hidroponikoje", yra papildomai tiekiamas anglies dvideginis per laistymo sistemą. Labai efektyvi priemonė. Padidiną derlingumą iki 50 %. Gal žmogus tą turėjo galvoje.
smilga
Posts: 202
Joined: Mon Mar 15, 2010 12:11 am
Location: Kėdainiai
Contact:

Re: Augalų mityba

Post by smilga »

Nežinau kas ta aruncik, bet gal ji niekada nėra buvusi pramoniniuose šiltnamiuose. Hidroponika tai auginimo būdas, kai augalai auginami durpių substratuose, mineralinėj vatoj, kokoso plauše ir kituose inertiniuose substratuose. Augalai maitinami darbiniais tirpalais, kurie paprastai yra ruošiami iš vandens, rūgšties ir trąšų. Tarp laistymų, panaudojant tą pačia laistymo įrangą, į šaknų zoną yra tiekiamas anglis dvideginis.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Augalų mityba

Post by saulius »

Bet va čia įdomu... Šiaip jau visuose vadovėliuose teigiama, kad dvideginį augalai gauna per lapus ;). Kai sakau, kad per šaknis- daugeliui būna lengvas šokas, nes juk mokyklose, universitetuose mokė atvirkščiai... O šiltnamiuose duodama būtent į šaknis. Tai supranta, reiškia, per kur tą anglies dvideginį augalai gauna, o oficialiai vistiek visur aiškinama, kad per lapus ;)
Saulius Jasionis
Post Reply

Return to “Augalų gyvenimas”