Arbūzai
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
-
Mama Smilga
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Arbūzai
O kas dabar už gerb.Konstantiną pasakojo tas plonybes?
Re: Arbūzai
K. Nedzvecko pamokymai rasti internete:
'Balandžio pabaigoje, gegužės pirmosiomis dienomis, sėklas užmerkiu silpname kalio permanganato tirpale. Po paros tirpalą nupilu ir kasdien perplaunu virintu drungnu vandeniu. Sėklas uždengiu šlapiu skudurėliu. Laikau +25°C temperatūroje, ne žemesnėje. Kas dieną perplaudamas skudurėlį, atrenku dygstančias sėklas ir sodinu į vazonėlius. Žemė vazonėliuose turi būti puri, nesupuolanti. Geriausiai daržo žemės, lapinės ir durpių mišinys. Vazonėliai nedidesni kaip 8–10 cm skersmens, kad šaknys stipriai apraizgytų žemę ir sodinant ji nenubyrėtų.
Kai šiltnamyje išauga 3-5 tikrieji arbūzų lapai, sodinu į lauką, bet būtinai laukiu pilno pastovaus atšilimo. Tai būna pirmosios birželio dienos, geriau 4-5 birželio. Prieš sodinimą vazonus išnešu 3-4 dienoms į lauką augalų grūdinimui atvirame ore. Jei reikia nakčiai pridengiu agroplėvele.
Sodinu į 1,2 m pločio ežias 1,5 m atstumu. Žemė turi būti puri – smėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė. Durpinėje žemėje augančius puola ligos ir augalai gali sunykti. Augimvietė turi būti apsaugota nuo šiaurinio vėjo, šilta ir neturi būti jokio šešėlio ištisą dieną.
Žemę prieš ardamas ežias pabarstau kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Praėjusiais (2010) metais kastuvu kas 1,5 metro kasiau apie 35 cm gylio duobutes, dėjau perpuvusio arklių mėšlo, užpyliau trupučiu žemės ir sodinau daigus. Labai pasiteisino. Duobutes galima užpilti ir kompostu.
Kad daigai greičiau prigytų, po 10 dienų galima palaistyti amonio salietros tirpalu.
Šakų neskabau ir negeniu. Tik į tarpežius tįstančias virkščias permetu į ežios vidurį. Purenu kauptuku, spyruoklinėmis arklinėmis akėčiomis. Pagrindinė derliaus masė sunoksta rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Vienas augalas išaugina 1-3 vaisius. Sveria jie nuo 3 kg iki 6-7 kg. Vidurkis 4-5 kg. Rekordininkai 10-12,5 kg.
Sunokusių vaisių apačia iš baltos keičiasi į geltonai oranžinę, o sprigto garsas iš skambaus į duslų. Rudenį, nesunokusius užaugusius arbūzus galima baigti nokinti saulėtoje, šiltoje, sausoje patalpoje.'
Įdomu ar jums Sauliau pavyko sužinoti kažkokių dar čia neįtrauktų agrotechninių dalykų?
'Balandžio pabaigoje, gegužės pirmosiomis dienomis, sėklas užmerkiu silpname kalio permanganato tirpale. Po paros tirpalą nupilu ir kasdien perplaunu virintu drungnu vandeniu. Sėklas uždengiu šlapiu skudurėliu. Laikau +25°C temperatūroje, ne žemesnėje. Kas dieną perplaudamas skudurėlį, atrenku dygstančias sėklas ir sodinu į vazonėlius. Žemė vazonėliuose turi būti puri, nesupuolanti. Geriausiai daržo žemės, lapinės ir durpių mišinys. Vazonėliai nedidesni kaip 8–10 cm skersmens, kad šaknys stipriai apraizgytų žemę ir sodinant ji nenubyrėtų.
Kai šiltnamyje išauga 3-5 tikrieji arbūzų lapai, sodinu į lauką, bet būtinai laukiu pilno pastovaus atšilimo. Tai būna pirmosios birželio dienos, geriau 4-5 birželio. Prieš sodinimą vazonus išnešu 3-4 dienoms į lauką augalų grūdinimui atvirame ore. Jei reikia nakčiai pridengiu agroplėvele.
Sodinu į 1,2 m pločio ežias 1,5 m atstumu. Žemė turi būti puri – smėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė. Durpinėje žemėje augančius puola ligos ir augalai gali sunykti. Augimvietė turi būti apsaugota nuo šiaurinio vėjo, šilta ir neturi būti jokio šešėlio ištisą dieną.
Žemę prieš ardamas ežias pabarstau kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Praėjusiais (2010) metais kastuvu kas 1,5 metro kasiau apie 35 cm gylio duobutes, dėjau perpuvusio arklių mėšlo, užpyliau trupučiu žemės ir sodinau daigus. Labai pasiteisino. Duobutes galima užpilti ir kompostu.
Kad daigai greičiau prigytų, po 10 dienų galima palaistyti amonio salietros tirpalu.
Šakų neskabau ir negeniu. Tik į tarpežius tįstančias virkščias permetu į ežios vidurį. Purenu kauptuku, spyruoklinėmis arklinėmis akėčiomis. Pagrindinė derliaus masė sunoksta rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Vienas augalas išaugina 1-3 vaisius. Sveria jie nuo 3 kg iki 6-7 kg. Vidurkis 4-5 kg. Rekordininkai 10-12,5 kg.
Sunokusių vaisių apačia iš baltos keičiasi į geltonai oranžinę, o sprigto garsas iš skambaus į duslų. Rudenį, nesunokusius užaugusius arbūzus galima baigti nokinti saulėtoje, šiltoje, sausoje patalpoje.'
Įdomu ar jums Sauliau pavyko sužinoti kažkokių dar čia neįtrauktų agrotechninių dalykų?
Re: Arbūzai
Tikra gamtinė žemdirbystė.
Re: Arbūzai
Taip, čia ne gž, bet turint tradicinius duomenis gali būti greičiau ir efektyviau pritaikomi gamtinės žemdirbystės metodai.
Re: Arbūzai
Taip. Sėklas dabar pradeda daigint balandžio 20 dieną, nei labai anksčiau, nei vėliau. Vazonėliai ne mažiau 0,7 litro talpos, nes mažesniuose arbūzai užsiprogramuoja augint mažus vaisius. Kol arbūzai nepražįsta, virkščias galima atsargiai padėt link lysvės vidurio, o vėliau jų negalima liest, nes iš karto reaguoja ir kartais net nudžiūsta. Taip pat negalima ravėt, nebent labai atsargiai išraut didesnes žoles, jokiu būdu nepaliečiant virkščių.
Šitie arbūzai nemėgsta lietaus ir laistymo. Jų šaknys labai mažytės, iš dirvos drėgmės beveik nepaima, pagrindinis jų vandens šaltinis- ryto rasa.
Taip pat sužinojau, kad buvusi viena veislė skilo į dvi populiacijas, kol kas neišgrynintas. Vieni plonažieviai, kiti storažieviai. Storažieviai vėlyvesni, bet didesni.
Šitie arbūzai nemėgsta lietaus ir laistymo. Jų šaknys labai mažytės, iš dirvos drėgmės beveik nepaima, pagrindinis jų vandens šaltinis- ryto rasa.
Taip pat sužinojau, kad buvusi viena veislė skilo į dvi populiacijas, kol kas neišgrynintas. Vieni plonažieviai, kiti storažieviai. Storažieviai vėlyvesni, bet didesni.
Saulius Jasionis
Re: Arbūzai
Gera informacija! Ačiū. Virkščių jautrumą pastebėjau. Vieną iš jų pasukau priešingon pusėn raitytis. Tai nustojo vystytis ir skurdo.
Re: Arbūzai
Atsiprašau, biskį pasitaisau. Negalima liest ne kai pražįsta, bet kai pradeda šakotis. Kol nesišakoja, galima truputį patvarkyt.
Ir drėgmę pasiima lapais, todėl negalima jų dengt jokiais stogeliais nuo lietaus. Nebus rasos ant lapų- irgi normaliai neaugs.
Ir drėgmę pasiima lapais, todėl negalima jų dengt jokiais stogeliais nuo lietaus. Nebus rasos ant lapų- irgi normaliai neaugs.
Saulius Jasionis
Re: Arbūzai
Patarimai augintojui
ARBŪZŲ “KIEMINTAI” AUGINIMAS
Sėklų saugojimas.
Jeigu jūs arbūzų “Kiemintai” ("Sniegiai") sėklas įsigijote rudenį, būtinai jas laikykite kambario temperatūroje. Nešildomoje patalpoje per žiemą laikytos sėklos dygsta labai ilgai ir netolygiai. Sėklos daigios du metus, o ir trečiaisiais apie 25% sėklų sudygsta.
Jeigu sėklas iš arbūzo išsiimate patys, nuplaukite jas vandeniu, kad nebūtų lipnios ir išdžiovinkite. Svarbu, kad džiūstant sėklos negautų tiesioginių saulės spindulių.
Sodinimas į vazonėlius.
Kiekviena sėkla turi būti sodinama į atskirą vazonėlį, nes arbūzai yra labai jautrūs persodinimui. Svarbu parinkti tinkamo dydžio vazonėlį. Žemės turi būti tiek, kad daigo šaknys užimtų visą tūrį; tada jos nenubyra persodinant daigą į atvirą gruntą. Reikėtų indelių maždaug 750 ml.
Žemė turi būti puri, bet netinka grynos durpės. Geriausiai tinka lapinės žemės ir durpių mišinys. Sėkla užberiama maždaug 3 cm žemės sluoksneliu ir indelis palaistomas.
Sodinimas į atvirą gruntą.
Prieš sodinant į atvirą gruntą arbūzus reikia 5-7 dienas “grūdinti”, t.y. dieną išnešti į lauką, o nakčiai vėl sugrąžinti į šiltnamį. Arbūzai jau turi turėti bent 2 tikruosius lapelius ir tai paprastai vyksta paskutinėmis gegužės – pirmosiomis birželio dienomis.
Į gruntą sodinama, kai naktimis jau nebūna šalnų, t.y taip pat kaip ir agurkai bei lauko pomidorai.
Daigams reikia parinkti saulėtą, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą. Žemė turi būti lengva – priesmėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė – durpėse arbūzus puola ligos. Arbūzai lengvai pakelia sausras, bet lietingą vasarą gali žūti, jeigu dirva nelaidi ir susikaupia daug vandens. Todėl arbūzams sodinti labai tinka žemės plotas su nuolydžiu.
Prieš sodinimą daigas gerai palaistomas, tada atsargiai išimamas iš vazonėlio, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės, sodinamas į duobutę, dar kartą palaistomas ir užberiamas plonu žemės sluoksneliu.
Tarp daigų turi būti ne mažesni nei 1 metro tarpai, o lysvės plotis – ne mažesni nei 2 metrai.
Tręšimas. Pirmą kartą trąšas reikia įterpti į duobutę prieš sodinimą. Tinka perpuvęs arklių mėšlas.
Antrą kartą tręšiama, kai užsimezga pirmieji arbūziukai. Šį kartą trąšose turi vyrauti kalis, kurio daug yra pelenuose.
Priežiūra. Arbūzų nereikia laistyti, nes jie puikiai prisitaikę lapeliais sugerti ryto rasą. Jeigu vasara labai sausa, kol lapai neuždengę viso žemės ploto, naudinga purenti dirvą. Šakų skabyti negalima, ravėti reikia atsargiai, kad nepažeisti virkščių. Jų negalima kilnoti, vartyti, tik pačioje pradžioje galima nukreipti norima kryptimi. Jokiu būdu negalima judinti ką tik užsimezgusių vaisių.
Arbūzo daigas pats reguliuoja naujo vaisiaus užsimezgimą, todėl į šį procesą nereikia kištis. Jei vasara šalta arba labai lietinga, užsimezgus pirmam vaisiui, kitas gali užsimegzti tik pirmajam baigus augti arba kitas gali ir neužsimegzti. Šiltomis vasaromis daigas gali subrandinti daugiausia tris vaisius.
Nokimas.
Pirmieji vaisiai anksčiausiai prinoksta liepos pradžioje, bet didžioji dauguma– rugpjūčio viduryje. Antrieji arba tretieji vaisiai gali rugsėjį nespėti pilnai prinokti, bet jie noksta šiltoje sausoje patalpoje ir nuskinti. Tam tinka šiltnamiai arba įstiklinti balkonai.
Prinokusį arbūzą galima pažinti pagal šiuos tris požymius:
- augančio ir nokstančio arbūzo virkštelė būna žalia, o prinokusio
pageltonuoja
- ta vieta, kuria vaisius liečiasi su dirva, jam prinokus būna ryškiai
geltona arba oranžinė, o augančio – balta.
- pastuksenus į sunokusį vaisių girdimas daug duslesnis garsas, o
nesunokusių – skambesnis.
Sveria arbūzai nuo 2 iki 10 kg, bet didžioji dauguma būna 3,5 – 4,5 kg.
Norint ilgiau išsaugoti sunokusius vaisius juos reikia laikyti sausoje patalpoje. Tačiau reikia žinoti, kad po dviejų laikymo savaičių arbūzų skonis labai prastėja. Skaniausi – ką tik iš lysvės nuskinti arbūzai.
Grėsmės. Labiausiai arbūzai bijo drėgmės. Šaltomis drėgnomis vasaromis jie gali užaugti labai maži arba net ir visai sunykti. Nereikia nusiminti – ir mažų arbūzų sėklos būna sunokusios ir tinka sėti kitais metais.
Jeigu norite arbūzų užsiauginti šitnamyje, juos reikia laistyti su sieteliu – taip imituojant rasą – nes arbūzų lapai būtinai turi gauti drėgmės, kitaip vaisiai bus labai maži – iki 1 kg. Taip pat šiltnamyje auginami arbūzai gali susirgti miltlige ir dėl to sunykti.
Parengta pagal puslapį: sengasengana.
ARBŪZŲ “KIEMINTAI” AUGINIMAS
Sėklų saugojimas.
Jeigu jūs arbūzų “Kiemintai” ("Sniegiai") sėklas įsigijote rudenį, būtinai jas laikykite kambario temperatūroje. Nešildomoje patalpoje per žiemą laikytos sėklos dygsta labai ilgai ir netolygiai. Sėklos daigios du metus, o ir trečiaisiais apie 25% sėklų sudygsta.
Jeigu sėklas iš arbūzo išsiimate patys, nuplaukite jas vandeniu, kad nebūtų lipnios ir išdžiovinkite. Svarbu, kad džiūstant sėklos negautų tiesioginių saulės spindulių.
Sodinimas į vazonėlius.
Kiekviena sėkla turi būti sodinama į atskirą vazonėlį, nes arbūzai yra labai jautrūs persodinimui. Svarbu parinkti tinkamo dydžio vazonėlį. Žemės turi būti tiek, kad daigo šaknys užimtų visą tūrį; tada jos nenubyra persodinant daigą į atvirą gruntą. Reikėtų indelių maždaug 750 ml.
Žemė turi būti puri, bet netinka grynos durpės. Geriausiai tinka lapinės žemės ir durpių mišinys. Sėkla užberiama maždaug 3 cm žemės sluoksneliu ir indelis palaistomas.
Sodinimas į atvirą gruntą.
Prieš sodinant į atvirą gruntą arbūzus reikia 5-7 dienas “grūdinti”, t.y. dieną išnešti į lauką, o nakčiai vėl sugrąžinti į šiltnamį. Arbūzai jau turi turėti bent 2 tikruosius lapelius ir tai paprastai vyksta paskutinėmis gegužės – pirmosiomis birželio dienomis.
Į gruntą sodinama, kai naktimis jau nebūna šalnų, t.y taip pat kaip ir agurkai bei lauko pomidorai.
Daigams reikia parinkti saulėtą, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą. Žemė turi būti lengva – priesmėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė – durpėse arbūzus puola ligos. Arbūzai lengvai pakelia sausras, bet lietingą vasarą gali žūti, jeigu dirva nelaidi ir susikaupia daug vandens. Todėl arbūzams sodinti labai tinka žemės plotas su nuolydžiu.
Prieš sodinimą daigas gerai palaistomas, tada atsargiai išimamas iš vazonėlio, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės, sodinamas į duobutę, dar kartą palaistomas ir užberiamas plonu žemės sluoksneliu.
Tarp daigų turi būti ne mažesni nei 1 metro tarpai, o lysvės plotis – ne mažesni nei 2 metrai.
Tręšimas. Pirmą kartą trąšas reikia įterpti į duobutę prieš sodinimą. Tinka perpuvęs arklių mėšlas.
Antrą kartą tręšiama, kai užsimezga pirmieji arbūziukai. Šį kartą trąšose turi vyrauti kalis, kurio daug yra pelenuose.
Priežiūra. Arbūzų nereikia laistyti, nes jie puikiai prisitaikę lapeliais sugerti ryto rasą. Jeigu vasara labai sausa, kol lapai neuždengę viso žemės ploto, naudinga purenti dirvą. Šakų skabyti negalima, ravėti reikia atsargiai, kad nepažeisti virkščių. Jų negalima kilnoti, vartyti, tik pačioje pradžioje galima nukreipti norima kryptimi. Jokiu būdu negalima judinti ką tik užsimezgusių vaisių.
Arbūzo daigas pats reguliuoja naujo vaisiaus užsimezgimą, todėl į šį procesą nereikia kištis. Jei vasara šalta arba labai lietinga, užsimezgus pirmam vaisiui, kitas gali užsimegzti tik pirmajam baigus augti arba kitas gali ir neužsimegzti. Šiltomis vasaromis daigas gali subrandinti daugiausia tris vaisius.
Nokimas.
Pirmieji vaisiai anksčiausiai prinoksta liepos pradžioje, bet didžioji dauguma– rugpjūčio viduryje. Antrieji arba tretieji vaisiai gali rugsėjį nespėti pilnai prinokti, bet jie noksta šiltoje sausoje patalpoje ir nuskinti. Tam tinka šiltnamiai arba įstiklinti balkonai.
Prinokusį arbūzą galima pažinti pagal šiuos tris požymius:
- augančio ir nokstančio arbūzo virkštelė būna žalia, o prinokusio
pageltonuoja
- ta vieta, kuria vaisius liečiasi su dirva, jam prinokus būna ryškiai
geltona arba oranžinė, o augančio – balta.
- pastuksenus į sunokusį vaisių girdimas daug duslesnis garsas, o
nesunokusių – skambesnis.
Sveria arbūzai nuo 2 iki 10 kg, bet didžioji dauguma būna 3,5 – 4,5 kg.
Norint ilgiau išsaugoti sunokusius vaisius juos reikia laikyti sausoje patalpoje. Tačiau reikia žinoti, kad po dviejų laikymo savaičių arbūzų skonis labai prastėja. Skaniausi – ką tik iš lysvės nuskinti arbūzai.
Grėsmės. Labiausiai arbūzai bijo drėgmės. Šaltomis drėgnomis vasaromis jie gali užaugti labai maži arba net ir visai sunykti. Nereikia nusiminti – ir mažų arbūzų sėklos būna sunokusios ir tinka sėti kitais metais.
Jeigu norite arbūzų užsiauginti šitnamyje, juos reikia laistyti su sieteliu – taip imituojant rasą – nes arbūzų lapai būtinai turi gauti drėgmės, kitaip vaisiai bus labai maži – iki 1 kg. Taip pat šiltnamyje auginami arbūzai gali susirgti miltlige ir dėl to sunykti.
Parengta pagal puslapį: sengasengana.
-
Mama Smilga
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Arbūzai
Ačiū, Maryte. Ir visiems, kas dalinasi žiniomis ir sėklomis. Taip po truputį ir susirankiosim, ir išmoksim. Mes turim būti patys geriausi 