Kiaulės

Moderators: saulius, dage

toltik

Kiaulės

Post by toltik »

Laimis Žmuida -> Nors girdėjau kiaulės nuo namų toli neina...
Nežinau Laimi kur tu čia taip girdėjai :). Praktinė patirtis: mano diedukas laikė kiaules nepririštas (laikydavo ir pririštas, tiesiog su lenciūgu ir už kanopos, kuolas į žemę ir perrišinėji kaip karvę...) jos kaip šuniukai jį visur sekiodavo ir kitus žmones sodyboj esančius. Aplink pusės km spinduliu buvo kolūkio laukai ir tai berods kelis sykius turėjo problemų kai kaimynų bulbas iškniso (šernų aplink nėra, na bent jau nebuvo tada...). Pamenu kai sugalvojo apsiparšiouti tai dingo - suradom už trijų šimtų metrų nuo sodybos miškelyje po ąžuolu guolį įsirengusią. Va toks tas ir ne toli, jei būtų reikėję ir arčiau nesuradus tinkamos vietos tai spėju, kad ir kelis km būtų nupėdinus iki artimiausio raisto, brūzgyno ar miško - o gal ir kaimynų daržo ;) :)... Tiesa kai diedukas norėdavo toliau pas kaimynus nueiti tai įviliodavo jas į aptvarą padavęs maisto ir uždarydavo lauke..
Jurga

Kiaulės

Post by Jurga »

Sauliau, o kodėl prastas?
Mes pas save pasidauginom gyvuliukų, tai dabar turim ir ožį ir avinuką, dar ir porą kriuksiukų :D , tai visi, išskyrus paršiukus, kiekvieną dieną bent porą valandų praleidžia lauke, kartais ir ilgiau, kaip šiandien ir keturias :) Gauna kiekvieną dieną kokių šakelių, ir paršiukams duodu, gal ir lėtina augimą, bet jiems labai patinka, griaužia ir pušies ar eglės spygliukus labai skaniai. O mėšlą gerinu (gal tai ir nesusiję su GŽ) su scd odor away http://www.probiotikai.com/aplinkosaugo ... odor-away/ . Paršiukai po kol kas pas save viską rausia, tai kvapas nekoks, nuo šito gerokai pagerėjo, nesinori atimti iš jų to prigimtinio noro rausti, tai teko ieškoti sprendimo.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: GŽ ir gyvulininkystė

Post by saulius »

Trumpai: per daug baltymingas. Triušiui sveikiau ir natūraliau pavasarį gaut daugiau baltymų, o vėliau link rudens didint celiuliozės kiekį. Mes čia kalbam apie GŽ, ne apie priesvorio rekordus ;) ir siekiam gyvulių sveikatos bei mėsos kokybės.
O kas sakė, kad šakelės paršiukams lėtina augimą? Kaip tik labai gerai, net būtina. Kaip ir nuodėguliai iš laužo mažiems paršiukams, molis pagraužt. Kiaulių "dieta" pagal GŽ: pavasarį- šakniavaisiai, šakelės, jauna žolė, vasarą- daugiau žolės, grybai, šiek tiek gyvulinių produktų (jei yra galimybė pasiknist, pasirinkt sliekų, grambuolių lervų- idealu), rudenį- vaisiai, gilės, grybai, šakniavaisiai, žiemą- pagrinde šakniavaisiai, jei yra- vaisiai, gilės. Grūdų minimaliai.
Saulius Jasionis
Jurga

Re: GŽ ir gyvulininkystė

Post by Jurga »

Ačiū už paaiškinimus.
Pirmi metai, kai auginam, tai informacijos daug ieškotis reikia, daug jos yra, o dar atsirinkt kas tinka pačiai.
Vyras ožį su avinuku vežės iš Alytaus r. , tai ten žmonės kiaules augino 2 ha aptvertam plote, vieną kart gaudavo grūdų per dieną, tai pas juos turbūt labai kokybiška mėsytė, tik gaila, kad žmonės nusivylę Lietuvos biurokratija, išsiparduoda ir išvyksta iš Lietuvos :(
Na šie paršiukai labai kokybiški nebus, nes norim dabar greičiau užsiauginti, kad nereiktų pirkt mėsos parduotuvėse, bet domimės auginimu lauke, susiradom namukų konstrukcijų, tai gal kitą partiją sau ir geresnę užsiauginsim ;)
Jurga

Re: GŽ ir gyvulininkystė

Post by Jurga »

Sauliau, o ką duoda nuodėguliai, gal dar saviškiams galima suorganizuoti? Jie jau ne visai mažiukai.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: GŽ ir gyvulininkystė

Post by saulius »

Jurga, nuoširdus mano patarimas: neieškokit informacijos knygose ar internete, ji visa jums prieš akis. Jei auginat kiaules, norit sveikų gyvulių ir geros mėsos- pažiūrėkit kaip šernai gyvena. Jokia informacija to neatstos.
Paaugliams nebūtina, bet irgi mėgsta pagraužt. Maži, ką tik atjunkyti paršiukai, dažnai suviduriuoja dėl staigaus maisto pokyčio- va tada nuodėguliai ir gelbsti. Kaip mums anglies tabletės ;)
Saulius Jasionis
Jurga

Re: GŽ ir gyvulininkystė

Post by Jurga »

Ačiū Sauliau .
Aš tai pažiūrėčiau, bet kad neatsimenu kada mačiau šerną :D Ir nenoriu susitikti. O ką girdėjus, kad medžiotojai šeria grūdais ir žmonių bulves ėda. O be to šernas laisvėj, kiauliukas ne, tai maisto laisvai nesusiras.
Laimi, ačiū už pasiūlymą ;) Vertingiausia būtų kursai, bet juose kaip bebūtų gaila, neturim techninių galimybių dalyvauti, tai tenka rankiotis po trupinuką.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: GŽ ir gyvulininkystė

Post by saulius »

Jo net matyt nereikia. Užtenka pasivaikščiot po šernų gyvenamas vietas ir matysit, kuo jie minta. Mūsų kiaulės organizmas nuo šerno niekuo nesiskiria.
Saulius Jasionis
dobilė
Posts: 13
Joined: Sun Sep 05, 2010 11:03 pm
Contact:

Re: Kiaulaitė

Post by dobilė »

Jei kiaules auginamos vienkiemyje, tai ir dabar galima pasistengti užtverti plotą žemės, kad kiaulės gyventų ne tvarte (nebent per didžiuosius šalčius suleisti į tvartą). Nuo kaitrios saulės, vėjų ir kitokių negandų, galima sukalti šiokią tokią priedangą, būdą. Nežinau, ar kas auginamas pavienes kiaules dabar šeria komb. pašarais.Jie brangiai kainuoja. Duoda tai, ką turi: žolę, daržo, maisto atliekas, pieno išrūgas, šieno pabiras, šiaudus.Kiaulės tada auga sveikos, labai skani mėsa. Mūsų kiaulės irgi auga lauke, maudosi purve,šlamščia viską, ką duodam. Šiek tiek sudaro problemų, kai pradeda ieškotis. Tada ir tvoros ne visada atlaiko :lol: Stiprus instingtas...Jei, papjovus, šeimyna nesuvalgytų, galėtume tartis dėl skerdienos, ar gaminių iš jos pardavimo.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Kiaulės

Post by saulius »

Perkant mažus paršelius rizikos yra... Reikalas tame, kad augintojai dažnai veža į turgų nepilnai atjunkytus paršiukus, nepilnų aštuonių savaičių, pripratintus prie miltų su pienu ar kombikormo. Tokie paršiukai stresuoja, sulysta, nenori ėst. Kai karvė šalia- nėra problemos, duodi pienuko ir susitvarko. O kai pieno nėra- gerokai prasčiau.Todėl nupirkus paršelius turguje pripratint juos prie natūralaus maisto bus sunku ir gali baigtis visaip- jie lepūs. Geriausia būtų sutart iš anksto su veisėju, kad paršelius palaikytų prie kiaulės iki natūralaus atsijunkymo ir iš karto pratintų prie žolės ir žalių šakniavaisių. Bet tą veisėją reikia surast... Kita išeitis- nupirktus paršelius pradėt šert kombikormu, po truputį pereinant prie natūralių pašarų ir ganymo.
Saulius Jasionis
Post Reply

Return to “Kiaulės”