Kuo valome dantis?

Kuo jos mažiau - tuo geriau:-)

Moderators: Mama Smilga, saulius, dage

pirtininkas
Posts: 317
Joined: Wed Aug 25, 2010 4:35 pm
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by pirtininkas »

pradėjau žaliavalgiauti - baigėsi problemos su dantimis. nebeliko apnašų ant dantų, kvapo iš burnos, nebereikia valyti tarpdančių........
Žibutė
Posts: 468
Joined: Mon Sep 06, 2010 11:17 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by Žibutė »

Pabandykit dantis valyti balto molio milteliais
Jis neabrazyvinis, kaolino forma arba apvali, arba ovalinė. Gamta jį taip sutvėrė
dage
Posts: 540
Joined: Fri May 20, 2011 3:07 pm
Location: Kaunas
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by dage »

Radau info, gal pravers:
Petražolės puikiai naikina nemalonų burnos kvapą, veikia antibakteriškai, todėl naudingos esant dantenų uždegimams.
Dalia
Žibutė
Posts: 468
Joined: Mon Sep 06, 2010 11:17 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by Žibutė »

Можно ли укрепить зубы самостоятельно, в домашних условиях? Да! Можно!
И очень просто!
Обычная соль способна избавить от неприятного привкуса и запаха во рту, и укрепить дёсны и зубы. Соль хорошо отбеливает зубы, благотворно сказывается на состоянии дёсен и удаляет зубной камень.Соль можно использовать любую, но лучше, если это будет морская соль, т.к. в ней содержится кальций, магний, калий, йод, кремний, марганец, натрий, фосфор, никель, железо и много других ценных компонентов.
Также морская соль обладает хорошей бактерицидностью. Лечебный эффект морской воды уже давно доказан учеными.
Голландский изобретатель Антони ван Левенгук в 1674 году совершил одновременно 2 знаменательных открытия .
Он открыл существование микробов, а затем и способ уничтожения этих микробов во рту при помощи соли. Однажды под линзой микроскопа, изобретённого им, оказался смыв с его собственных зубов, в котором он увидел множество маленьких существ - микробов.
Левенгук протёр зубы тряпочкой с солью и обнаружил, что на новом смыве микробов не оказалось. После этого он всю свою жизни чистил зубы только с солью. А прожил Левенгук 93 года.Но как же укрепить зубы при помощи морской соли?Разведите в стакане воды (желательно тёплой) одну чайную ложку соли. Полоскайте рот после каждой чистки зубов. Можно совсем отказаться от зубной пасты и чистить зубы только солью. Для этого просто нужно окунуть влажную щётку в мелкую соль. Ведь соль прекрасно дезинфицирует.
Для начала можете чистить вечером солью, а с утра - зубной пастой!
Людям с чувствительными деснами первое время желательно делать менее насыщенный раствор, постепенно увеличивая количество соли.Покупая морскую соль внимательно изучайте состав. В соли не должно быть ароматизаторов и красителей.Уже через неделю лечебных солёных полосканий ваши зубы станут намного крепче.При полоскании полости рта раствором морской соли через слизистую в организм человека попадают микроэлементы, находящиеся в ней.

Люди, употребляющие в пищу много соленой рыбы, обычно имеют очень крепкие зубы.
Не зря китайцы постоянно чистят свои зубы солью, а люди, которые полощут рот соленой водой, не знакомы с кариесом.
Даже когда возникает острая зубная боль, то полоскание рта крепким соленым раствором помогает уменьшить её, а иногда и вовсе избавиться от боли.
nawjia
Posts: 1020
Joined: Sat Oct 23, 2010 8:20 pm
Location: Vilnius
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by nawjia »

Del druskos jau buvo mineta, kad ji yra abrazyvine ir grando, gali pazeisti emali. Todel tik skalaut. Taciau ir cia iskyla problemele - bakteriju naikinimas yra bereikalinga manija.

Butu pats laikas GZ forume isisamoninti, kad naikindami nieko nelaimesime ilgalaikeje perspektyvoje. "Jeigu ko nors yra per daug, tai is tikruju kazko yra per mazai".

Ieskodami iseities is padeties ieskokime tikro kelio - zalio maisto ir angliavandeniu minimumo. Nes kitaip labai skaudziai apsigausim. Taip, sumazinsime chemijos gal kiek, bet tebebusim lygiai vienodai silpni ir pazeidziami, bet galvosime, kad gi viska darom teisingai, nors tai tebus mitas.
`šėršė lia fam`
Jovke
Posts: 123
Joined: Mon Oct 11, 2010 12:17 am
Location: Vilnius-Semeliškės
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by Jovke »

Dantų pastoje esantys priedai kenkia dantims ir burnos ertmei

Šiais laikais dantų pastos reklamuojamos kaip balinančios dantis, naikinančios apnašas, gydančios uždegimus, visą parą saugančios nuo bakterijų ir užtikrinančios gaivų burnos kvapą. Tačiau, pasak odontologų, daugelis jų ne tik kad nepadeda, bet gali ir pakenkti.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai ir ekologiškos kosmetikos gamintojai gąsdina, kad didžiausią pavojų įprastos pastos kelia dėl jose esančio fluoro. Neva nuo jo dantų emalis iškrinta gabalais, fluoras gali sukelti virškinimo ir net smegenų veiklos sutrikimų. Be to, patekus į organizmą didesnėms šio mikroelemento dozėms, gresia net mirtis.

Pasak natūralistų, fluoras ypač pavojingas mažiems vaikams, kurie išsivalę dantis ne visada išspjauna pastos likučius. Tačiau gydytojai odontologai tvirtina, kad tokie gąsdinimai - tik viena iš rinkodaros priemonių, stengiantis pirkėjus sudominti naujomis pastomis, kurių sudėtyje nėra fluoro. Mat šis mikroelementas pakenktų tik tada, jeigu vaikas suvalgytų visą tūtelę pastos, o suaugęs žmogus apsinuodytų sušveitęs jų keliasdešimt.

Beje, klinikiniai tyrimai patvirtina, kad fluoras labai svarbus ėduonies profilaktikai, o vartojant pastą be fluoro iš jos nėra jokios naudos. Tuomet pasta tampa bereikalingu priedu, tik trumpam suteikiančiu gaivaus kvapo.

Nedidelė nauda ir iš naikinančių apnašas, gydančių uždegimus ar balinamųjų pastų, kurios dantims, dantenoms ar burnos ertmei dažniau pakenkia. Tad norint, kad dantų pasta atliktų pagrindinę funkciją - padėtų apsisaugoti nuo ėduonies, užtenka, kad joje būtų fluoro, o visi kiti priedai, tokie kaip abrazyvai (šveičiamosios medžiagos), dažikliai, suteikiantys pastai spalvą, aromatinės medžiagos, putojimą skatinanti medžiaga natrio laurilsulfatas, nereikalingi ir kartais net žalingi.

Daugelio priedų efektyvumas - neįrodytas

Daugelis žmonių tikisi, kad užtenka nusipirkti brangią pastą, ir ji panaikins apnašas, išgydys uždegimą ar nubalins dantis iki akinamo baltumo. Pasirodo, tai tik reklaminiai triukai. Pasak LSMU Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikos vadovės profesorės Vitos Mačiulskienės, neverta tikėtis, kad pasta, kurioje gausu įvairių žolinių priedų, išgydys kraujuojančias dantenas ar nuslopins uždegimą. „Norint sulaukti efekto reikalingas didelis vaistinių augalų kiekis, be to, jų poveikis turi būti įrodytas klinikiniais tyrimais. Jeigu pastos sudėtyje yra, pavyzdžiui, šiek tiek medetkų, jos tikrai neduos jokio efekto. Tad ir brangiau už tokią pastą mokėti neverta”, - neabejoja V.Mačiulskienė.

Jai antrina gydytoja odontologė Daiva Breivienė: „Uždegimą slopinančios pastos negydo uždegimo, o skirtos jautriems dantims nepadeda sustabdyti dantenų kraujavimo. Jeigu yra susikaupę daug akmenų arba išsivystė pulpitas, jokia pasta nepadės. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, o pastą vartoti tik kaip pagalbinę priemonę, ir būtinai pasitarus su gydytoju. Be to, gydomųjų, profilaktinių pastų nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip dvi savaites ar mėnesį.”

Į dantų pastą dedami sidabro jonai, kurie, kaip rašoma ant dantų pastos pakuočių, neleidžia daugintis bakterijoms, taip pat tėra reklama. Pasak Vilniaus universiteto Odontologijos instituto lektorės Rūtos Bendinskaitės, nėra nė vieno mokslinio tyrimo, kuris tai patvirtintų. „Jokios naudos ir iš plačiai reklamuojamų liežuvio šepetėlių, kurie, pasak gamintojų, panaikina blogą burnos kvapą. Tiesa, kad burnos bakterijos sukelia nemalonų kvapą, tačiau norint jo atsikratyti bakterijas reikia šalinti ne nuo liežuvio, o nuo liežuvio šaknies, kurią be specialisto pagalbos labai sunku pasiekti”, - dėsto R.Bendinskaitė.

O V.Mačiulskienė priduria, kad neįrodytas ir elektrinio šepetėlio efektyvumas.

Geriausia apsauga - taisyklingai valytis dantis

Pasirodo, ne įmantrūs šepetėliai ar brangios pastos garantuoja dantų apsaugą. Kur kas svarbesnis taisyklingas mechaninis valymas. O tam užtenka elementariausio minkšto šepetėlio. „Bakterijos minta apnašomis, o jeigu jų nebus, tai neliks ir bakterijų, sukeliančių dantų bei burnos ligas. Tad svarbiausia nuvalyti apnašas, kurias geriausiai naikina dantų šepetėlis, o ne pasta, todėl ji nėra būtina”, - atskleidžia burnos higienistė Dovilė Abraškevičiūtė.

Ir priduria, kad šis metodas plačiai taikomas ir rekomenduojamas Šveicarijos, Skandinavijos odontologų. Tačiau šepetėlio, sudrėkinto vandeniu, užtenka tik tuomet, jeigu dantenos ir dantys yra sveiki ir jei žmogus moka taisyklingai juos valytis.

Pasak D.Abraškevičiūtės, Šveicarijoje ir Skandinavijoje įprasta, kad burnos higienistai kviečiasi pacientus ir kiekvienam asmeniškai primena, kaip reikia taisyklingai valytis dantis. O Lietuvoje retas gauna tokią konsultaciją, todėl prieš tai neišklausius specialisto patarimų ir pradėjus dantis valytis be pastos galima labiau sau pakenkti, nei padėti. Mat reikia žinoti, jog šepetėlis turėtų būti minkštas, maža galvute ir tankiais šereliais, kad dantys būtų valomi švelniai ir šepetėlis pasiektų sunkiausiai prieinamas vietas.

D.Abraškevičiūtė primena, kad ypač svarbu dantis valytis švelniais horizontaliais vibraciniais judesiais, nes tada lengvai pašalinamos apnašos, esančios dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus, aktyvinama dantenų kraujotaka. Norint pasiekti visas apnašas būtinas ne tik minkštas šepetėlis, bet ir individualiai parinkti tarpdančių šepetėliai bei siūlai. „Tarpdančių šepetėlis turi atitikti tarpdančio dydį, nes per mažas šepetėlis neišvalo apnašų, o per didelis gali pažeisti dantenas”, - paaiškina D.Abraškevičiūtė.

Vis dėlto Lietuvoje, gydytojos odontologės R.Bendinskaitės nuomone, retas gali valytis dantis be pastos ar rinktis ją be fluoro, mat 90 proc. vidutinio ir senyvo amžiaus žmonių serga periodonto ligomis. 94 proc. šešiamečių vaikų dantys jau pažeisti ėduonies. Jis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikamečių dantų. „Fluoras - vienintelė medžiaga, kuri padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Pasaulio sveikatos organizacija pastas su nedideliu kiekiu fluoro rekomenduoja vartoti ir vaikams, - paaiškina R.Bendinskaitė. - Beje, turėjau ne vieną pacientę, kurios, susižavėjusios ekologiškomis pastomis be fluoro, po pusmečio atėjo su didžiausiomis skylėmis dantyse, nutrupėjusiu emaliu.”

Subraižo emalį, o dantų nenubalina

Kita vertus, visi „Veido” kalbinti odontologai pabrėžia, kad, nepaisant klinikiniais tyrimais įrodytos fluoro naudos dantims, tai yra toksiškas elementas, todėl į organizmą patekę dideli jo kiekiai gali pakenkti. Dažniausiai pasireiškia apsinuodijimo požymiai, susergama fluoroze - ant dantų atsiranda baltų dėmių. Tad pastą būtina išspjauti ir prižiūrėti, kad vaikai jos nenurytų. Taip pat svarbu rinktis pastą, kurioje nebūtų per daug fluoro. Jo kiekiai būna nurodyti ant pakuotės ir žymimi ppmm. „Vaikams užtenka, kad pastoje būtų 250-500 ppm. Paaugliams ir suaugusiems rekomenduojama vartoti 1000-1100 ppm fluoro turinčias pastas. Jeigu nustatytas aktyvus ėduonis, apsinuoginę dantų kakleliai, reikėtų dantis valytis pasta, turinčia 1450 ir daugiau ppm”, - dėsto D.Abraškevičiūtė.

Svarbu žinoti tai, kad fluoras - ne pati pavojingiausia medžiaga, įeinanti į dantų pastų sudėtį. Pasak D.Abraškevičiūtės, natrio laurilsulfatas, kurio dedama, kad pasta putotų ir būtų maloniau valytis dantis, apskritai neturi jokio teigiamo poveikio. Atvirkščiai, sausina gleivinę, burnos ertmėje gali atverti opas. „Reikėtų vengti ir pastų, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, žymimų PEG ir SLS, taip pat parabenų, nes tai konservantai, sukeliantys alergijas ir uždegimus”, - teigia D.Abraškevičiūtė.

Renkantis pastą ji pataria atkreipti dėmesį ir į abrazyvumą - kietąsias daleles, kurios nuo dantų paviršiaus nutrina pigmentines dėmes, atsiradusias nuo kavos, arbatos, vyno ar tabako. Tačiau kartu labai kenkia dantims - subraižo emalį, todėl labiau kaupiasi apnašos, dantys tampa jautresni. Ypač daug abrazyvinių medžiagų balinamosiose, rūkantiems žmonėms skirtose pastose. „Kad dantys taptų balti, reikia stipriai koncentruoto baliklio, vien tik abrazyvai dėmių nenušveičia. Tad norimo efekto nesulaukiama, o dantys pažeidžiami”, - tvirtina V.Mačiulskienė.

O žmonėms, kurių dantys ir dantenos jautrios, pastą rekomenduojama rinktis visai be abrazyvinių medžiagų arba jų kiekis turėtų būti kuo mažesnis. Dažniausiai abrazyvumas pastose nurodomas procentais nuo 15 iki 40 proc.

Beje, odontologai pabrėžia, kad nereikėtų prisirišti prie vienos rūšies pastos ar to paties gamintojo, nors reklama ir žada, kad tai pati efektyviausia priemonė. „Mikrobai - labai gudrūs. Jie greitai pripranta prie pastos ir nereaguoja į ją, todėl pastą kas kelis mėnesius reikia keisti. Galima skirtinga pasta valytis dantis ryte ir vakare. Vieną kartą su fluoru, kitą - be. Svarbu, kad pastoje būtų kuo mažiau papildomų priedų”, - apibendrina D.Breivienė.
Paprastai gyventi- tiesiog paprasčiau. ;)
Hora
Posts: 776
Joined: Sat Jan 05, 2013 9:11 pm
Location: Pajūris
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by Hora »

visą gyvenimą zulinau dantis šepetėliu rytą ir vakarą, o dantys gedo, trupėjo, darėsi skylutės. kai kurie plombuoti,kai kurie išrauti.
Kai pradėjom kitaip maitintis -racione maža angliavandenių- supratau, kad pirmykščiam žmogui dantys nei skaudėjo nei apnašos kaupėsi ,nei juos valyti reikejo. Dantų šepetukas -civilizuotos mitybos palydovas.
Tooth decay was rampant at Hardin Village, but uncommon at Indian Knoll. Adult males at Hardin Village had an average of 6.74 carious teeth per mouth, while at Indian Knoll the corresponding frequency was 0.73 per mouth. For women the rates were 8.52 and 0.91 per mouth respectively. No Indian Knoll children under twelve years of age had caries, whereas some Hardin Village children already had developed caries in milk teeth in their second year of life. Tooth decay is closely associated with sugar content and consistency of food, occurring with higher frequency in sweet or high carbohydrate diets which are soft and sticky.
čia lyginama dantų būklė skeletų, rastų archeologinių tyrinėjimų metu dviejose vietovėse : vienoje gyveno medžiotojai- rankiotojai, kitoje žemdirbiai, kurių mityboj daug angliavandenių- grūdų- krakmolo.
Mėsėdžiai laimi :D pačiai apnašų irgi nėra, valau labai retai, gal sykį /mėn. be jokių pastų.
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
saulius.r

Re: Kuo valome dantis?

Post by saulius.r »

Reiktų nurodyti ir autorių - Weston A. Price. Puiki knyga. Visus žaliavalgius ir vegetarus jis vadina keistuoliais - mandagus žmogus. Darbas vertas habilituoto dr. laipsnio ar daugiau. Deja to nepakanka...
Hora
Posts: 776
Joined: Sat Jan 05, 2013 9:11 pm
Location: Pajūris
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by Hora »

ten ne W.Price, citata iš kito tyrimo, kur archeologai tyrinėjo dvi maždaug vienodą skaičių palaidotųjų turinčias kapavietes- po ~300 žmonių. Vienoje buvo laidojami medžiotojai -rinkėjai, kitoj- žemdirbiai.
Gali pasiskaityt http://www.proteinpower.com/drmike/low- ... gatherers/
Sausio mėn man suėjo 3 metai su paleo mityba, ir per tą laiką dantis valiau gal kokį 20-30 kartų- ir net be pastos, dar kartais siūlu tarpdančius, jei mėsa pastringa- tačiau neatsirado daugiau nė vienos skylutės, nenutrupėjo, neiškrito plombos, nė sykio nereikėjo pas dantistą. Anksčiau pas juos reikėdavo 1-2 kartus per metus.

Toks žaliavalgystės guru Dobrozdravinas (buvo ir Lietuvon atlėkęs žaliavalgystės propaguot) rodo kaip jo vaiko dantis sugadino žaliavalgystė http://www.ntv.ru/novosti/283998
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Hora
Posts: 776
Joined: Sat Jan 05, 2013 9:11 pm
Location: Pajūris
Contact:

Re: Kuo valome dantis?

Post by Hora »

Tiesa, tikroji to Dorbozdravino pavardė- Jermakovas ( Ермаков). :lol:
Mokaisi, mokaisi, ir vis vien durnas miršti.
Post Reply

Return to “Buitis”