Kaip panaudoti, kur dėti mėšlą?

[lugne]

O kaip dėl mėšlo. Tvarte per žiemą susikaupia jo nemažai, bet kaip aš suprantu tai jau nėra tas šviežias mėšlas, kuris naudojamas GŽ. Ir kiek ten jo tereikia, užtektų vasarą vieno kito blyno, o visas tas gėris, kur per žiemą susikaupia? Aišku, jei gyvuliai ir žiemą galėtų laisvai kur vaikštinėti, tai ir patys paskleistų ir problemos nebūtų, bet realiai žiūrint bent jau kol kas tokios galimybės nematau. Tai gal vienintelė išeitis atiduot kaimynams, kurie jį labai vertina? Dar pagalvojau, kad seniau bent jau pas mus tvartus klodavo samanomis, bet juk tai iš esmės miško paklotė su visais gyviais. Tvarte ant gilaus kraiko temperatūta pliusinė ir visokie mikronizmai gali dirbti savo darbus. Be to ir tam pačiam mėšle visokių bakterijų daugybė. Tačiau dėl besikaupiančio didelio sluoksnio turėtų atsirast deguonies trūkumas ir prasidėt anaerobiniai procesai. O čia jau negerai. Tai ką daryt ir kur tą mėšlą dėt? Dar girdėjau, kad kai kas šiais laikais naudoja specialius skysčius, t.y. papildomas bakterijas, kurios greičiau skaido mėšlą, išsiskiria daugiau šilumos, o pavasarį apatiniai sluoksniai jau būna "beveik virtę žeme". Tai palengvina patį mėžimą. O gal turint galimybę visą gėrį išbarstyt ant kokios pievos?

[saulius]

Aš, jei turėčiau daug mėšlo- sodinčiau verslinį uogyną. Juodus serbentus ar avietes galima mulčiuot mėšlu (ne kiaulių ir ne vištų) gana storai be žalos. Būtent mulčiuot, ne įterpt. Tiesa, mėšle turi būt kuo daugiau sveiko kraiko, t.y. neskaidytos organikos, jei mažai- reikia sluoksniuot: ant apačios sprindis mėšlo, o viršuje šiaudų, šieno, pjuvenų ar ko ten dar būna... Pavasarį ar žiemą išmestas mėšlas- geras, jis geras tol, kol nekaista krūvoj.

[nawjia]

o kiaulių ir paukščių mėšlas, ką galima su juo daryt?

[saulius]

Mažais kiekiais nepakenks, bet didesniais niekur netinka. Nebent įsirengt sliekyną- po perdirbimo galima daug kur naudot.

[Renata]

Mėšlą žiemą reikia šalinti iš tvarto lauk - sušals ir niekas nekais ir jokie nepageidautini procesai nevyks.

[lugne]

Tvarte nešalta, nes mėšle vyksta visokie ten procesai, tik va kokie noriu išsiaiškint, nes jei komposte anaerobai negerai, tai ir čia negerai. Gilus kraikas (mėšlas + pakratas) tvarte laikomas tam, kad būtų šilčiau, bent jau pas mus taip sakoma.

[saulius]

Lugne, tvarte mėšlas kaista, bet niekada neįkaista iki kritinės 43 laipsnių temperatūros, o tai reiškia, kad saprofitiniai mikroorganizmai išlieka gyvi. Aukštesnė temperatūra gaunasi krūvose. Šaltis nekenkia.

[S1mas]

Auginant gyvulius, mėšlo perdirbimui sliekai nepamainomas reikalas. Kur kitaip jį dėt nuolat?

[saulius]

O aš manau kitaip: auginant gyvulius mėšlo perdirbimui sliekai- pats paskutinis reikalas . Prisiminkim pačius ekologijos pagrindus. Ganykla- tai ta vieta, kur vyksta medžiagų apykaita: saulės energijos+vandens+anglies dvideginio virsmas organika ir organikos skaidymas- virsmas energija. Ganykloje organikos skaidymas vyksta taip pat, bakterijų dėka, bet bakterijos "dirba" ne tik dirvoje, o ir (net labiau) žolėdžių skrandžiuose. Kad ekosistema būtų sveika ir gamintų pridėtinę vertę, visa užaugusi organika turi virst energija ir patekt į sekantį apykaitos ratą. Gyvulys, ėsdamas žolę, palieka mėšlą. Jeigu žolę ėda ganykloj, o mėšlą palieka tvarte, pirmiausiai nukenčia ganykla. Mes turim daryt taip, kad visa žolė, virtusi mėšlu, atsidurtų ten, kur ji ir augo, kad organikos energija būtų vėl panaudota augint žolei. Čia juk visos GŽ pamatiniai dalykai.
O sliekai- tik išimtinais ir neišvengiamais atvejais.

[S1mas]

Va va, bet kol auga tvarte, tol geriau jau sliekais. Juk neisi ir nebarstysi to mėšlo po pievą?