GAMTINĖ ŽEMDIRBYSTĖ

Dar, kad būtų aiškiau: man asmeniškai rūpi, kad Lietuvoj atsirastų, gyventų ir GŽ ūkiuose būtų naudingos vertingos vištų veislės. Taip pat, kad jos būtų išsaugotos ir neišnyktų globalizacijos mėsmalėj. Todėl man asmeniškai rūpi ne kiek vištų bus pas ūkininką, o kiek jų bus iš viso, taip pat kad jų veisimo strategija būtų bendra, nes kitu atveju tai būtų tik ūkininkai, laikantys po kažkiek ten vištų, bet ne veislės saugojimas ir darbas su ja.

Aišku aišku. O tai blogai, jei kaip rašei po 20 trijose vietose? Tai jau vis ne 5.
Dar man klausimas dėl tų barzdotųjų, jos gi visai juodos, tai nelabai tokia spalva slepiamoji. Kur jų "arkliukas" puslaukinėms sąlygoms?

Jo, dėl spalvos tai jos turi trūkumų... Matai, tais laikais ( XVIII, XIX a.), kai Rusijoj smarkiai vystėsi vištininkystė ir kūrėsi naujos veislės, nebuvo problemų, kokias mes dabar susikuriam- vištoms nereikėjo slėptis miške nuo lapių. O nuo vanago jokia spalva neišgelbės, jeigu višta atviroj vietoj. Jos ne visai juodos- su žaliu metaliniu blizgesiu (kaip kranklys su mėlynu, tai šita su žaliu). O jų arkliukas- atsparumas šalčiui, ekstensyvumas (tais laikais vištas retai kas lesindavo, nebent ponai kovoms skirtus gaidžius mėsuke maitindavo) ir tiems laikams geros ūkinės savybės- kiaušinių dydis, dėslumas ir skerdienos išeiga. Dabar laikai pasikeitė- yra ir stambesnių, ir dėslesnių, ir kiaušinių didesnių. Bet jeigu ieškotumėm tinkamiausių veislių mūsų sąlygoms- vėl grįžtume prie senųjų. Pirma: didelis dėslumas = blogesnė kiaušinių kokybė, antra: intensyvios veislės reiklesnės pašarams, trečia: europinės ir naujosios, skirtos fermoms, ne tokios atsparios šalčiui, žiemą nenori eit laukan.
Tai "arkliukai tie patys kaip ir Jurlovo ar Orlovo...
Dvidešimt vištų- jau šis tas pirmai pradžiai, atrinkus po kelių metų jau visai šis tas.
Jurlovo irgi pagrinde juodos, nors yra visokių spalvų. Jeigu dėl slepiamosios spalvos- geriausios Orlovo porcelianinės ir Pavlovo auksinės. Tų tai visai nesimato krūmuose, užlipt gali.
Ale kurtinys irgi juodas...

Ale kurcinys po laukus nestūso, miškan sau sėdzi, pušynan ar pelkėn kokion, tai ty vištvanagis retas svečias. Ir tai tik patelę insiimtų, patinui, kuris ir yra juodas vištvanagis gal nieko nepadarytų. Nu bet čia ne apie tai.
Tai išeitų, kad jei ganykla - krūmynai (kaip suprantu idealiausia vištom), slepiamoji spalva neturi didelės reikšmės, nes plęštūnai pagrindiniai lieka lapės. O nuo lapių tai tik skraidančios vištos turbūt pabėgt galėtų...

Manau, kad nuo lapių kaip tik spalva turi reikšmės, yra skirtumas kur iš tolo matosi, o kur pro šalį gali praeit. Kurtinė ar teterva gi slepiamos spalvos, jos ramiai tupinčios taip lengvai nepamatysi. O pas patinus ten kiti dėsniai veikia, dėl to jų spalvos ne slepiamos, o kaip tik ryškios, gerai matomos.

Be to, mums niekas netrukdo sukurt savas vištas, normos spalvos ir norimų kitų charakteristikų. Juk kvaila galvot, kad štai yra veislės ir viskas, šventa- nieko negalima keist. Turėsim gerą "genų banką"- ir pirmyn, dirbkim, darykim tą, kas mums reikalinga. Padarykim vištas su pavlovės kojom ir spalva, orlovo skiautere ar visai be skiauterių, galano barzda, jurlovo svoriu ir dakano jėga bei charakteriu Tai realiai gausis naminis kurtinys. O ką?

Kelios panašios temos, nežinau į kurią geriau rašyt. Rusų barzdotųjų jau lenda sparnų plunksnos, tai yra rudų/margų, daug (6 iš 15) plunksnos galiukas baltas ir kol kas tik dviejų aiškiai ryškiai juodos ir kojos gana tamsios. Saulius sako, kad dar anksti spėliot, gali pirmos plunksnos ir neparodyt tikros spalvos. Pas ką dar auga šiti vištukai, kaip pas jus?

Tai ir pas mane panašei.

Pas mane vienas jau atsisveikino su šiou pasauliu, vakar jau stovėjo miegodamas visa laik, o kiti kaip ir gerai.

Rūgpienio ar duodi iki valiai?