Laukiniai sodai

Apie ūkį, kurio neriboja žemės plotas

Moderators: Mama Smilga, saulius

Post Reply
MaryteN
Posts: 307
Joined: Sat Dec 25, 2010 3:54 pm
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by MaryteN »

Ačiū, Jurga! Apie migdolus buvau radusi trumpą informaciją: "jei kasdien suvalgysite po kelis migdolų kauliukus, tai išvengsite vėžio". O šiame straipsnyje aiškinama labai plačiai. Esmė - valgyti įvairų neapdorotą maistą. Laukiniai termiškai neapdoroti augalai - maistingi, turtingo skonio, turintys daug vitaminų, daug reikalingų, naudingų medžiagų.
Aiškėja dar viena plonybė - daug vaistingų augalų, ar jų dalių buvo tyčia uždrausta, jais gąsdinama. Kur girdėta - valgyti vyšnių kauliukų branduolius, obuolių sėklas?
Mama Smilga
Posts: 1831
Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by Mama Smilga »

Tyrimams ima vaisius iš standartinių sodų. Amerikiečiai - siauroki specialistai, gali būti nė negirdėję apie, tarkim, mikorizės vaidmenį B17 sintezei miško sode. Ištirtų Antaninį iš miško sodo - ir rastų ne tik tą vitaminą.

Kriterijus turėtų būti toks - tai, ką iš tiesų galima VALGYTI, tiesiai nuo augalo. Juk dauguma laukinių vaisių žmogui priimtini tik po kažkokio apdirbimo - šaldymo, rauginimo, sulčių spaudimo, džiovinimo, o kartais - tik nuoviruose. Ar verta tokius dauginti? Kas juos, be gyvūnėlių, valgys? Ar daugelis tokius vartojate, o juo labiau tiesiai nuo krūmo? Na, sąžiningai prisipažinkite? Būtent tuos, kurie švieži - kartūs, itin rūgštūs arba akmeniniai?

Žinoma, geriausia, kad būtų mažiausiai nukrypę nuo savo protėvio. Bet vargu ar yra pagrindo laikyti miškinę obelį - naminės pirmtake arba bemėsį kaulavaisį - mėsingo pirmtaku. Tai gimė evoliucionistų galvose, o gamtoje galėjo atsirasti ir egzistuoti lygiagrečiai. Ir tai ne žmogiškosios genų inžinierijos produktas.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by saulius »

Bet vargu ar yra pagrindo laikyti miškinę obelį - naminės pirmtake arba bemėsį kaulavaisį - mėsingo pirmtaku.
Žinoma, negalima tvirtint, kad miškinė obelis- tiesioginė naminės pirmtakė. Pagal oficialiąją versiją naminė obelis- tai keleto laukinių obelų rūšių mišinys. Kryžminantis geografiškai tolimoms rūšims pasireiškia visiškai naujos savybės, tiek adaptacinės, tiek vaisų sudėties. Tokios savybės, kurių iki šiol nebuvo. Žinoma, kažkur ten, "genų bilbliotekoj", tos "knygos" gulėjo, bet niekas jų neskaitė ir praktikoj netaikė. Bet yra ir daugiau naujų formų susikūrimo mechanizmų, vieni jų aiškūs ir naudojami, kiti- spėjami, bet paremti faktais.
Tarkim jeigu šalia auga obelis ir koks nors aromatingas augalas- kai kada obuoliai įgauna tam kitam augalui būdingo aromato atspalvį. Nebūtinai obelis- šis dalykas veikia su daugeliu augalų. Kas tai? Labai panašu į selekcijoje naudojamą mentoriaus metodą, kai augalas keičia savo savybes, įtakojamas įskiepytos kito augalo dalies. Ir šią įtaką galima įtvirtint iki paveldimumo- t.y. įgyta savybė tampa paveldima. Skiepas- viskas aišku, tai jau bendras organizmas, o kaip įtakoja šalia augantis augalas? Čia irgi stebuklų nėra, ne taip retai sirtingų rūšių augalai sudaro bendrą šaknų sistemą. O jeigu ir nesudaro- yra skirtingus augalus jungiantys mikoriziniai ryšiai, kuriais transportuojamos ne tik maisto medžiagos, bet ir dar bile kas, įskaitant hormonus. O jau hormonų įtakoje keičiasi daug kas. Taigi, galimybių atsirast naujai formai yra nemažai.
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by saulius »

gali būti nė negirdėję apie, tarkim, mikorizės vaidmenį B17 sintezei miško sode.
Be abejo, mikorizės vaidmuo miške- lemiamas. Ir daugybė medžiagų į augalus patenka būtent šiuo keliu. Gali būt, kad pats augalas (arba jo endofitai) iš prigimties negamina kažkokių medžiagų, bet ektomikorizių keliu jis jas gauna. Žinoma, gauna tik tada, kai mikoriziniai grybai jas gamina arba ima iš kitų augalų, arba iš kitų grybų, arba iš kažkokių bakterijų. Žodžiu, miško sodas- nearti dirvonai, net neįsivaizduojam kokios galimybės ten gali būt, kur jau ten amerikonams...
Saulius Jasionis
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by saulius »

Yra ir dar vienas, jau visai primityvus naujų formų atsiradimo mechanizmas, tiesa, tos pačios prigimties kaip ir naujų savybių įgavimas veikiant miško dirvožemių gyvybei ir limituojančiam faktoriui.
Jeigu kažkokį augalą apsaugosim nuo limituojančio faktoriaus ir suteiksim jam lengvesnes gyvenimo sąlygas: geresnį apšvietimą, daugiau šilumos, lengviau pasisavinamą maistą- jis augs didesnis, augins didesnius vaisius, juose kaups daugiau cukraus ir pan.- įvariai čia gali būt, bet tada jis, priklausomai nuo gyvenimo lengvumo, pilnai atskleis savo potencialą. Pvz. jeigu kokį laukinį vaismedį su rūgščiu ir labai menku vaisių minkštimu auginsim kultūroje, apsaugodami nuo konkurencijos ir šiaip labai gerai prižiūrėdami- per daug kartų jo vaisių minkštimas didės, cukringumas taip pat, bet biologiškai aktyvių medžiagų juose mažės. Bet jeigu tuo pačiu dar didinsim ir dirvožemio biologinį aktyvumą- ir vaisiai didės, ir cukringumas, o bioaktyvių medžiagų nemažės, o jų sudėtis priklausys nuo dirvožemio biologinės sudėties ir kaimynystėje augančių augalų. Bet tai nereiškia, kad tokios vaisių savybės atsiranda iš niekur- tai reiškia, kad tas potencialas augale yra, tik jam atsiskleisti neleidžia limituojatis faktorius.
Va šitas faktas ir leido Kuznecovui daryt prielaidą, kad pradinės vaismedžių formos ir buvo stambiavaisės, cukringos ir tuo pačiu labai biologiškai aktyvios, nes (čia prielaida) kažkada miškų dirvožemiai buvo labai biologiškai aktyvūs. Aktyvūs iki tiek, kad limituojantis faktorius juose veikė labai silpnai. Dabar yra ženšenio pavyzdys- vieno iš biologiškai aktyviausių augalų, nors augančių labai geromis sąlygomis. O dabar, mažėjant dirvožemių biologiniam aktyvumui ir tuo pačiu stiprėjant limituojančiam faktoriui, visi vaisiai ėmė smulkėti.
Saulius Jasionis
lugne
Posts: 1443
Joined: Fri Apr 10, 2009 1:54 pm
Location: Marcinkonys, Varėnos raj.
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by lugne »

[quote]Ar verta tokius dauginti? Kas juos, be gyvūnėlių, valgys? [quote]
Dėl to ir įdėjau tas ištraukas būtent į šitą temą, kad mes daug ko nežinom apie laukinių vaisių savybes. Man įdomiausia buvo, kad laukiniuose vaisiuose, kurie yra aitriai rūgštūs ir beveik nevalgomi, vit.B17 randamas ne tik sėklose, kurios šiaip jau nevalgomos, bet ir minkštime. "Patobulintuose" kultūriniuose išlikęs tik sėklose. B17 sudėtyje yra ir vienas stipriausių nuodų - cianidas, tik kaip teigiama, jis surištoje formoje ir atpalaiduojamas daugiausia vėžinėse ląstelėse, o tas laukinukų aitrumas ir yra puikus pagrindas neperdozuoti. Tačiau juk kartais norisi "kažko tokio", keisto skonio, turbūt oraganizmas pats pasako ko trūksta, tik protas dažnai trukdo tai išgirsti.
Jurga Stoškutė
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by saulius »

Kriterijus turėtų būti toks - tai, ką iš tiesų galima VALGYTI, tiesiai nuo augalo. Juk dauguma laukinių vaisių žmogui priimtini tik po kažkokio apdirbimo - šaldymo, rauginimo, sulčių spaudimo, džiovinimo, o kartais - tik nuoviruose. Ar verta tokius dauginti? Kas juos, be gyvūnėlių, valgys? Ar daugelis tokius vartojate, o juo labiau tiesiai nuo krūmo? Na, sąžiningai prisipažinkite? Būtent tuos, kurie švieži - kartūs, itin rūgštūs arba akmeniniai?
O čia reikėtų konkrečiais pavyzdžiais. Ne visiems priimtinas tas pats vaisių skonis, o tam yra vėl atskiros priežastys. Galiu apie save.
Pvz. miškinis obuolys- pilnai valgomas ir labai skanus. Žinoma, jų gali suvalgyt vieną- du, bet ar būtina obuolius valgyt bliūdais? O va kai sušąla- galima ir bliūdais. Yra, matyt, tame gamtos tikslas.
Miškinė kriaušė- pilnai sunokusi, parudavusi ir pasifermentavusi net labai valgoma ir labai skani. Tas reiškia, kad kriaušės valgomos ne nuo medžio, o tik parudavusios, kai gerai subręsta sėklos.
Šermukšnis- jo kartumas man labai patinka, bet iki šalčių jis nėra malonus, po šalčių- pats tas. Tai- žiemos vaisius.
Putinas- tas pats.
Raugerškis- labai skani rūgštelė tiesiai nuo krūmo.
Rūgštūs laukiniai raudonieji serbentai- puikūs. Labai mažiukai, bet labai gaivūs karštą vasarą.
Juodieji- nerūgštūs, bet stipraus skonio. Kultūroje auginu laukinius juoduosius- ne tas.
Geltonžiedė sedula- tik laukinė turi normalų skonį, kultūrinė- muilas.
Avietės, gervuogės, žemuogės- tikiuosi, niekas neginčys, kad laukinės nepalyginamai skanesnės už namines.
Bruknės, spanguolės- rudens ir žiemos uogos, tuo metu jokių saldžių vaisių gamtoje nėra, o tai reiškia, kad jie mums nereikalingi. Vėlgi, bliūdo nesuvalgysi, bet mes ir ne tetervinai, mums uogos ne pagrindinis maistas. Kelios uogelės per dieną- pats tas.
Saulius Jasionis
Mama Smilga
Posts: 1831
Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by Mama Smilga »

"Kartais norisi kažko tokio". Štai pagrindinis žodis - kartais. Juk nevalgome "kažko tokio" kiaurus metus. O kasdien visi nori lengvai suvalgomo vaisiaus, šviežio, ne rauginto - džiovinto - šaldyto - virto. Taigi ir miškuose auginamų vaisių proporcija, sveiku protu žiūrint, turėtų būti tokia - valgomų augalų aptinki dažnai, o kartais - "kažko tokio". Kaip ir viskas gyvenime - maistas nuolatos, o vaistas - kartais.
saulius
Site Admin
Posts: 8592
Joined: Thu Oct 09, 2008 3:02 pm
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by saulius »

Tai "kažko tokio" galima ir kasdien. O ką reiškia "lengvai suvalgomas vaisius"? Kiek tų vaisių reikia žmogui suvalgyt? Kiek norisi- tiek ir reikia. Jeigu laukinis vaisius jau savo skoniu riboja kiekį- tai gal taip ir reikia? Jeigu mes cukroholikai- tai gal ne gamta čia kalta su nelabai saldžiais ir nedideliais vaisiais?
Saulius Jasionis
Mama Smilga
Posts: 1831
Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
Contact:

Re: Laukiniai sodai

Post by Mama Smilga »

Mėlynės dar, vaivorai, medlievos. Vasaros karščių metu mano šeimai tai tikras maistas. Rudenį gudobelė.

Bėda ta, kad nebėra šių visų gėrių pasiekiamai ir pakankamai visiems.

Lieka obuoliai, kriaušės, kaulavaisiai. Išeina, čia polėkį riboja tik tai, kad Lietuva šių augalų paprastai suvalgomoms formoms nėra gimtinė. Kažkaip pamirštame, kad Lietuva ir ne homo sapiens gimtinė.
Post Reply

Return to “Ūkis be ribų”