Produktyviausios ekosistemos
Re: Produktyviausios ekosistemos
Dar vienas argumentas miškų "nenaudai". Permetus visus mūsų kanopinius nerasim nė vieno, kuris būtų grynai miško gyvūnas. Visi miške tik slepiasi, o maitinasi žole arba krūmais, jaunais ūgliais. Ir žvėrių tankumas didesnis ne dideliuose miškuose, o ten, kur maži miškeliai, gojeliai maišosi su pievomis, dirbamais laukais (laukai žvėrims- tai ne grūdai, o sultinga žolė, želmenys). Žvėrys mieliau maitinasi laukuose, nei miškuose. O plėšrūnų gausa tiesiogiai priklauso nuo kanopinių...
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Produktyviausios ekosistemos
Kiek biomasės užaugins produktyviausia ekosistema Lietuvoje? Šiandienos klimate. Be svajų apie atšilimą.
Atsižvelgiant į dabartį, reikėtų formuluoti taip: dykumėjančioje Lietuvoje.
Tai, ką mes matome Lietuvoje kaip natūralias ekosistemas, yra besigydanti ir besilopanti mirtinai sužeista žemė. Po alinančių agro-invazijų auginanti tai, ką dar gali.
Beprotiškas ūkininkavimas nemąstė apie grąžinimą. Žemės ūkio produkcija, išvežta iš laukų, atliekų pavidalu nusėdo miestų sąvartynuose. Galvijų mėšlas plaukė upėmis į jūrą, skaidėsi ore. Miškai, pavirtę žmogaus daiktais, statiniais, irgi nusėdo miestų sąvartynuose, dalinai buvo išdūmyti į atmosferą.
Iki industrijos ir gyventojų persikėlimo į miestus vyko beveik pilnas medžiagų grąžinimas žemėn. Medžio pelenais, galvijų mėšlu tręšė laukus, ganyklas. Maisto ir gyvenamosios veiklos atliekos nusėsdavo čia pat. Susenusių pastatų liekanos likdavo čia pat medžio trūnėsių ar pelenų pavidale, turtindamos dirvą, kurioje ateity vešėjo ganykla, avietynas, sodas...
Atsižvelgiant į dabartį, reikėtų formuluoti taip: dykumėjančioje Lietuvoje.
Tai, ką mes matome Lietuvoje kaip natūralias ekosistemas, yra besigydanti ir besilopanti mirtinai sužeista žemė. Po alinančių agro-invazijų auginanti tai, ką dar gali.
Beprotiškas ūkininkavimas nemąstė apie grąžinimą. Žemės ūkio produkcija, išvežta iš laukų, atliekų pavidalu nusėdo miestų sąvartynuose. Galvijų mėšlas plaukė upėmis į jūrą, skaidėsi ore. Miškai, pavirtę žmogaus daiktais, statiniais, irgi nusėdo miestų sąvartynuose, dalinai buvo išdūmyti į atmosferą.
Iki industrijos ir gyventojų persikėlimo į miestus vyko beveik pilnas medžiagų grąžinimas žemėn. Medžio pelenais, galvijų mėšlu tręšė laukus, ganyklas. Maisto ir gyvenamosios veiklos atliekos nusėsdavo čia pat. Susenusių pastatų liekanos likdavo čia pat medžio trūnėsių ar pelenų pavidale, turtindamos dirvą, kurioje ateity vešėjo ganykla, avietynas, sodas...
Re: Produktyviausios ekosistemos
Dabar tų produktyvių sistemų nėra (natūralių). Viena iš priežasčių- nepilnas gyvūnijos "komplektas". O pilnas jis pasidaryt negali dėl populiacijų dydį reguliuojančių dėsningumų. Todėl šiuo metu tik kultūroj įmanoma pasiekt optimalų produktyvumą.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Produktyviausios ekosistemos
Taip pat žemė tegali duoti tiek, kiek jai leidžia žmogus. O žmogus dėl pakrikusio proto linkęs drausti. Draudžia augti žolei kieme, pakelėse, geržolėms tarplysviuose ir sode, draudžia žolei ir lapkrėčio lapams pamaitinti žemę, draudžia pelkei miškėti, pamiškei pievėti - repelentais tepa jaunuolynus, taip drausdamas daugintis kanopiniams, pats reguliuoja vilkų skaičių... Net kapines baigia aklinai užcementuoti. O juk anksčiau apleistose kapinaitėse ganydavosi gyvuliukai, ir niekas dėl to nekrisdavo į nuomarį. Viskas išrodė kaip natūralus gyvenimo ratas.
Taigi pagal tai, kiek laukinių gyvūnų tegali išmaitinti žemės tvarsčiai, apsupti plikų, išdraskytų arba užasfaltuotų, užcementuotų zemės žaizdų - neįmanoma nuspręsti, kiek stuburinių gali išmaitinti Lietuvos žemė esamo klimato sąlygomis.
Taigi pagal tai, kiek laukinių gyvūnų tegali išmaitinti žemės tvarsčiai, apsupti plikų, išdraskytų arba užasfaltuotų, užcementuotų zemės žaizdų - neįmanoma nuspręsti, kiek stuburinių gali išmaitinti Lietuvos žemė esamo klimato sąlygomis.
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Produktyviausios ekosistemos
O jeigu... Jeigu į laisvai parinktą per 20 postsovietinių metų dalinai apsigydžiusį plotą pirmiausiai grąžintume bent įsivaizduojamą dalį pavogtų resursų, leistume mūsų platumos gimtiesiems gyvūnams savaip jame tvarkytis - galėtume bent dalinai pamatyti, kiek gali duoti mūsų žemė.
Turetume pirmiausiai praturtinti žemę tuo, kas iš jos pavogta, nesuirusios organikos, dalinai suskaidytos organikos ir galutinai suskaidytos organikos (pelenų) pavidaluose. Natūraliose vėsaus klimato sistemose visa tai egzistuoja.
Turetume pirmiausiai praturtinti žemę tuo, kas iš jos pavogta, nesuirusios organikos, dalinai suskaidytos organikos ir galutinai suskaidytos organikos (pelenų) pavidaluose. Natūraliose vėsaus klimato sistemose visa tai egzistuoja.
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Produktyviausios ekosistemos
Mūsų klimato platumose augmenijos įvairovę sąlygoja maisto pavidalo įvairovė. Vieni augalai gali augti beveik galutinai mineralizuotoje dirvoje, maitinami ant šaknų gyvenančių bakterijų, kiti minta skaidomos organikos produktais. Giliašakniai atranda mineralines medžiagas giliau, trumpašakniai jas gali pasiimti tik iš paviršinio žemės sluoksnio. Būtent paviršinį žemės sluoksnį turime nualintą. Grąžinę į jį mitybines medžiagas įvairiais pavidalais, leidę atsistatyti dirvos faunai ir struktūrai, galime žiūrėti, kiek mūsų žemė gali išmaitinti.
Re: Produktyviausios ekosistemos
Taip, aš ir sakau, kad įmanomas tik eksperimentas kultūroje.
Grąžint žemei kažkiek organikos, mineralų ir žolėdžius. Arba vien tik žolėdžius, tik procesas užtruktų kiek ilgiau. Giliašakniai augalai vistiek pakeltų mineralus iš giliau.
Grąžint žemei kažkiek organikos, mineralų ir žolėdžius. Arba vien tik žolėdžius, tik procesas užtruktų kiek ilgiau. Giliašakniai augalai vistiek pakeltų mineralus iš giliau.
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Produktyviausios ekosistemos
Šiuolaikinis ekologinis mąstymas serga keletu sindromų.
Vienas - stagnacijos: sustabdykime gamtą tokioje būklėje, kokią radome šiandien, neleiskime gamtai tvarkytis savaip. Tai neatitinka pasaulio dėsnių. Gamta nuolat kinta. Pagal stagnacinį mąstymą išeitų, kad dykumos, susiformavusios dėl žmogaus veiklos - stabilus, objektyvus gėris. Praeities žmogus privertė ekosistemas degraduoti, dabarties žmogus nenori leisti progresuoti.
Vienas - stagnacijos: sustabdykime gamtą tokioje būklėje, kokią radome šiandien, neleiskime gamtai tvarkytis savaip. Tai neatitinka pasaulio dėsnių. Gamta nuolat kinta. Pagal stagnacinį mąstymą išeitų, kad dykumos, susiformavusios dėl žmogaus veiklos - stabilus, objektyvus gėris. Praeities žmogus privertė ekosistemas degraduoti, dabarties žmogus nenori leisti progresuoti.
Re: Produktyviausios ekosistemos
Aha, pastebėjau visai neseniai pajūrio regioniniam parke. Visas galvos skausmas- kaip išsaugot kopas, kad neduokdie ten neužaugtų jokia žolė, nebūdinga kopoms. O geriausia, kad iš viso niekas neaugtų, tik pustomas smėlis. Nes taip "turi būt". Ir net ekologai nepagalvoja, kad gamta siekia produktyvumo ir tik mes stabdom jos vystymąsi.
O koks kitas sindromas?
O koks kitas sindromas?
Saulius Jasionis
-
- Posts: 1831
- Joined: Wed Apr 06, 2011 12:48 am
- Contact:
Re: Produktyviausios ekosistemos
Kitas - Bembio sindromas. Tai tokia romantiška nuostata, kad gamtoje absoliučiai nėra vietos žmogui. Pasak jos, ekosistema taisyklinga tik tada, kai į ją nežengia žmogaus koja.
Toks mąstymas išvarė indėnus iš ekosistemos, sėkmingai gyvavusios būtent simbiozėje su šiais išmintingais žmonėmis, ir buvo įsteigtas Yeloustouno parkas. Kam? Kad nedegraduotų gamta? Bet ji nedegradavo tame žemyne, kol neatėjo europiečiai. Tikriausiai tam, kad dabar galėtų žioplinėti turistai. Ir mokėtų už tai pinigus.
Sekdami šiuo sindromu, žmonės turi susispausti į megapolius, o gamtą stebėti pro stiklinę sieną. Maistą augintis hidroponikos būdu. Arba atgulti miškan ir susimulčiuoti, kad tik neišeikvojus gamtos rezervų. Tai būtų elgesio modelis pasiekusiems aukščiausią sąmonės lygį.
Toks mąstymas išvarė indėnus iš ekosistemos, sėkmingai gyvavusios būtent simbiozėje su šiais išmintingais žmonėmis, ir buvo įsteigtas Yeloustouno parkas. Kam? Kad nedegraduotų gamta? Bet ji nedegradavo tame žemyne, kol neatėjo europiečiai. Tikriausiai tam, kad dabar galėtų žioplinėti turistai. Ir mokėtų už tai pinigus.
Sekdami šiuo sindromu, žmonės turi susispausti į megapolius, o gamtą stebėti pro stiklinę sieną. Maistą augintis hidroponikos būdu. Arba atgulti miškan ir susimulčiuoti, kad tik neišeikvojus gamtos rezervų. Tai būtų elgesio modelis pasiekusiems aukščiausią sąmonės lygį.