Taip. Ekosistema prisitaikė prie žmogaus daromos įtakos kaupdama didesnę dalį organikos medienoje. Medienoj ar mėsoj- gamtos požiūriu turbūt ne esmė (bent taip atrodo), tik mums yra skirtumas ar medžius valgyt, ar mėsą
. Abiem atvejais humusas nesikaupia arba kaupiasi silpnai, kas rodo gerą sistemos subalansavimą. Bet ekosistema buvo priversta prisitaikyt dėl to, kad neišmintingas žmogus išnaikino stambius žolėdžius, negalvodamas apie pasėkmes, bent taip skelbia pleistoceno sistemų išnykimo teorija. O jeigu mes dabar protingesni? Kodėl nepasinaudot šiomis žiniomis?
Tik aišku, pažinimas, kad ir kitoks pievų/miškų variantas gali taip pat reikšti sveikatą suteikia mums daugiau galimybių tą sveikatą palaikyti ar kitaip tariant, nesunaikinti.
Va va.
Bet juk išgirs apie tai miškininkai, tai plikai nuskus viską, auksinis pasitesinimas jiems būtų
Iškirtimui dėl iškirtimo pasiteisinimo nėra. Va jeigu iškirtę užleistų gyvūnais ir paliktų ramybėj- būtų kitas reikalas. Arba leistų natūraliai didėt žolėdžių ir plėšrūnų tankiui.
Toliau. Daug gyvūnų rūšių, nykstant stepėms ir saugodamiesi žmogaus, traukėsi į atsirandančius miškus ir kitas neproduktyvias sistemas, šiaip ne taip prisitaikė ten gyvent. Todėl iš tikrųjų su gyvūnais ne viskas yra taip, kaip atrodo. Pvz. kupranugariai sutverti gyvent ne dykumoje, o prie dykumos tiesiog prisitaikę iš reikalo. Pats mačiau kupranugarius prie Čujos upės- ten ne dykuma ir l.šaltos žiemos. Taip pat šiaurėje gyveno įvairios antilopės, kurios dabar likę tik šiltuose kraštuose, nes šiaurėj neliko maisto. Ir pvz. liūtas, pasirodo, visai nebijo šalčio ir gerai jaučiasi sniege, nors dabar gyvena tik pietuose. Taigi, labai daug gyvūnų rūšių prisitaikę gyvent stepėse ir miške ar kitur gyvena tik iš reikalo.