Produkcijos kokybės skirtumai
Moderators: Mama Smilga, saulius, dage
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Nu tai aišku, aš čia pusiau juokauju. Tai kaip tada apibrėžt daržovių auginimą? Su prigimtim neišeina.
Saulius Jasionis
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Aga, čia jau reikia pagalvot. Nes pagal prigimtį auga tik tai, ką iš gamtos prisrenkam. O visos "prijaukintos" daržovės ne visai pagal prigimtį gyvena. O kaip - reikia pagalvot, kaip skainiu ar dviem taikliai pasakyt. Nes dėl paukščiukų gyvuliukų tai labai taikliai ir išsamiai.
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Su gyvuliais beveik aišku. Su paukščiais ne visai. Pvz. tinkamose sąlygose galima pagal prigimtį laikyt žąsis, antis, patarškas, fazanus, o vištas jau nelabai išeina- grūdais tenka šert.
Saulius Jasionis
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Tada gal apie gyvūnus - patikslint, kad kiek įmanoma priartintomis prie prigimtinių sąlygomis, o apie daržoves - užtikrinant augalo poreikius natūraliais būdais čia bus ir naudinga kaiminystė, ir sveika aplinka, ir maistas ir sintetinių trąšų bei "ginybos" priemonių nenaudojimas???
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Bet tada gausis daug laisvės fantazijai. O jungtiniame ūkyje turėtų būt daugmaž vienodos nuostatos. Pvz. vienas sakys, kad jos karvės pagal prigimtį gyvena, nes ganosi laisvai, o kitas- kad irgi pagal prigimtį, nes ėda žolę (nepriklausomai nuo ganyklos ploto). T.y. kiekvienas atseit stengiasi priartint prie prigimties, bet sąlygios skirtingos ir priartinimas gaunasi skirtingas.
Gal tiesiog (kadangi, kaip suprantu, čia kalba eina ne apie GŽ bendrai, o apie jungtinio ūkio nuostatas) mums nusistatyt kriterijus, kurių patys laikytumės ir nepretenduot į kažkokį "absoliutų GŽ apibrėžimą".
Gal tiesiog (kadangi, kaip suprantu, čia kalba eina ne apie GŽ bendrai, o apie jungtinio ūkio nuostatas) mums nusistatyt kriterijus, kurių patys laikytumės ir nepretenduot į kažkokį "absoliutų GŽ apibrėžimą".
Saulius Jasionis
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Būtent - kriterijai kaip mes šiandien realiai, maximaliai kokybiškai (šios dienos galimybėmis, o ne kaip turėtų būti jeigu būtų) galim užaugint.
Arba žinot, vyras sako - "net patys valgom ką užauginam" , va jum ir skirtumas nuo kitokio maisto. Nu čia juokais žinoma
Arba žinot, vyras sako - "net patys valgom ką užauginam" , va jum ir skirtumas nuo kitokio maisto. Nu čia juokais žinoma
Jurga Stoškutė
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Juokas juokais, bet juk yra nemažai pavyzdžių. Pardavimui viena lysvė(tvartas), sau - kita lysvė, kitas tvartas, atskiras sodas....
Tad išties reiktų nusakyt esminius, realius kriterijus. Gi tobulėt niekas netrukdo, juolab - tobulumui ribų nėra.
Tad išties reiktų nusakyt esminius, realius kriterijus. Gi tobulėt niekas netrukdo, juolab - tobulumui ribų nėra.
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Pagaliau ir man kaip tai žirafai "dašilo" apie skirtumus nuo visų kitų. Ir tai netgi ne produktų kokybės skirtumai, kurie kaip aiškėja iš Sauliaus pirmos žinutės šioje temoje, nėra tokie jau labai akivaizdūs bet kuriam žmogui.
Tai tiesiog siekimas geresnės gyvenimo kokybės visame kame absoliučiai - tiek su mumis gyvenantiems gyvūnams, tiek patiems sau (mėgstamas darbas, bendras reikalas su "chebra", kokybiškas maistas, ramesnė sąžinė dėl paliekamų gyvenimo pėdsakų gamtoje). Kažkiek realesnė aplinkosauga ir ekologija plačiąja prasme. Ne absoliučiai, bet bent laipteliu aukščiau...
Todėl ir mūsų partneriai/pirkėjai, investuotojai /rėmėjai gali būti tik tie, kurie supranta apie visa tai be daug ir skambių žodžių.
Juk nėra analizatorių pieno kokybės skirtumams - ar karvė buvo pririšta tvarte ar ne. Bet tie skirtumų analizatoriai yra kažkur ties širdim - ar ji laiminga. Arba kaip sakė Holceris - apsikeisk su auginamu gyvūnu vietomis, įsijausk į jo kailį ir suprasi ar viską darai teisingai...
Bet kadangi širdis pas kiekvieną vis kitoj vietoj , vis dėl to reikia tarpusavy sutartų kokybės standartų
Tai tiesiog siekimas geresnės gyvenimo kokybės visame kame absoliučiai - tiek su mumis gyvenantiems gyvūnams, tiek patiems sau (mėgstamas darbas, bendras reikalas su "chebra", kokybiškas maistas, ramesnė sąžinė dėl paliekamų gyvenimo pėdsakų gamtoje). Kažkiek realesnė aplinkosauga ir ekologija plačiąja prasme. Ne absoliučiai, bet bent laipteliu aukščiau...
Todėl ir mūsų partneriai/pirkėjai, investuotojai /rėmėjai gali būti tik tie, kurie supranta apie visa tai be daug ir skambių žodžių.
Juk nėra analizatorių pieno kokybės skirtumams - ar karvė buvo pririšta tvarte ar ne. Bet tie skirtumų analizatoriai yra kažkur ties širdim - ar ji laiminga. Arba kaip sakė Holceris - apsikeisk su auginamu gyvūnu vietomis, įsijausk į jo kailį ir suprasi ar viską darai teisingai...
Bet kadangi širdis pas kiekvieną vis kitoj vietoj , vis dėl to reikia tarpusavy sutartų kokybės standartų
Jurga Stoškutė
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Tai reikia pabrėžt, kad kokybės standartai nėra pastovūs priterijai, o nuolat besivystantys, t.y. mes siekiam daryt geriau ir geriau.
Su gyvuliais ir paukščiais būtų maždaug taip:
1. Laikymo sąlygos: jokių narvų ir voljerų stambiesiems gyvuliams (su kiaulėmis tik tenka daryt išimtį, nes lauke laikyt kol kas neišeis), jokio sezoninio tvartinio periodo. T.y. gyvuliai turi pareit į tvartą kada nori ir išeit kada nori. Smulkiesiems galima leist voljerus, kol kitaip neišeina (pvz. triušiams ar nutrijoms). Išimtiniais atvejais galima rišt ar laikyt narve (karantinas, liga ar kiti laikini dalykai). Paukščiai tik laisvi, išskyrus ypatingus atvejus (atskiriami veisimui, serga ar pan.). Aptvarama sreikia nsutatyti minimalius plotus kiekvienai gyvūnų rūšiai.
2. Pašarai. Visiems tik natūralūs, ką tie gyvūnai ėda gamtoj. Išskyrus vištas- be grūdų kol kas sunkiai.
3. Priežiūra. Dėl nujunkymo spręskit kas laikot melžiamus gyvulius. Visų kitų nujunkinėt nėra jokio reikalo.
4. Veislės. Tik gyvuliai ir paukščiai, kuriuos galima daugint ūkyje. T.y. jokių pramoninių krosų.
Su gyvuliais ir paukščiais būtų maždaug taip:
1. Laikymo sąlygos: jokių narvų ir voljerų stambiesiems gyvuliams (su kiaulėmis tik tenka daryt išimtį, nes lauke laikyt kol kas neišeis), jokio sezoninio tvartinio periodo. T.y. gyvuliai turi pareit į tvartą kada nori ir išeit kada nori. Smulkiesiems galima leist voljerus, kol kitaip neišeina (pvz. triušiams ar nutrijoms). Išimtiniais atvejais galima rišt ar laikyt narve (karantinas, liga ar kiti laikini dalykai). Paukščiai tik laisvi, išskyrus ypatingus atvejus (atskiriami veisimui, serga ar pan.). Aptvarama sreikia nsutatyti minimalius plotus kiekvienai gyvūnų rūšiai.
2. Pašarai. Visiems tik natūralūs, ką tie gyvūnai ėda gamtoj. Išskyrus vištas- be grūdų kol kas sunkiai.
3. Priežiūra. Dėl nujunkymo spręskit kas laikot melžiamus gyvulius. Visų kitų nujunkinėt nėra jokio reikalo.
4. Veislės. Tik gyvuliai ir paukščiai, kuriuos galima daugint ūkyje. T.y. jokių pramoninių krosų.
Saulius Jasionis
Re: Produkcijos kokybės skirtumai
Ir jeigu sutariam, kad standartai liečia tik jungtinį ūkį ir nepretenduoja į kažkokią "absoliučią GŽ tiesą", kurios nėra ir būt negali, tai galim orientuotis ne į tas sąlygas, kurios yra pas kiekvieną, o į geriausias iš esamų. Pvz. vienas gali paleist karves į 5 ha plotą, o kitas į 2 ha. Tai galima nustatyt, kad ganykla karvėms turi būt ne mažesnė kaip 5 ha, jeigu vienas gali vištas laikyt palaidas, o kitas negali ir turi laikyt aptvare, nustatom, kad vištų aptvare laikyt negalima. Nu ir pan. Žodžiu, orientuotis į geriausius, bet ne į vidurkius.
Saulius Jasionis